Construction history of Krāslava St. Louis Church in the historical and artistic context of the region

LTKraslavos Šv. Liudviko katalikų bažnyčios likimas ir jos meninis sprendimas - reikšmingų katalikiškosios reformos procesų vad. "lenkų Livonijoje" ir Romos katalikų Bažnyčios įsitvirtinimo šiame regione atspindys. Nepaisant painių politinių ir ekonominių aplinkybių, vyskupijos ir jos katedros istorija gerai atspindi katalikų Bažnyčios, kuri stengėsi skleisti Tridento susirinkimo idėjas ir nutarimus interesus. Vadovaujantis Tridento susirinkimo nutarimais, 1757 m. Kraslavoje buvo įsteigta vyskupijos seminarija. Norėdamas paversti šį miestą naujuoju vyskupijos centru, XVIII a. grafas Konstantinas Liudvikas Pliateris pradėjo naujos mūrinės bažnyčios statybas bei išrūpino jai Livonijos katedros statusą. 1768 m. šį projektą parėmė Varšuvos seimas. Nors statybos darbai prasidėjo dar 1756 m., pastatas buvo pašventintas tik 1777 m. XIX a. pradžioje, kai prie bažnyčios ir vienuolyno buvo prijungta Šv. Donato koplyčia (pašventinta 1818 m.), Kraslavoje dirbo lietuvis skulptorius Kazimieras Jelskis (1782-1867). Kraslavos bažnyčios architektūrinis sprendimas, o ypač bebokštis fasadas, yra kilęs iš žinomų itališkų pavyzdžių, kurie buvo transformuoti Centrinės Europos, ypač Lenkijos architektūroje. Kraslavos bažnyčia tapo pavyzdžiu kelioms XVIII a. antrosios pusės - XIX a. bažnyčioms "lenkų Livonijoje" ir Lietuvoje (pvz., Landskoronoje, 1828; Bukmuižoje, 1830; Veisiejuose, 1768-1817, ir kt.), taip įsitvirtindama tam tikroje kultūrinėje terpėje. Galima drąsiai teigti, jog šis sudėtingas katalikiškosios reformos epizodas "lenkų Livonijoje" - ambicingas vietinių (Kraslavos) aristokratų inicijuotas ir popiežiškosios Tikėjimo platinimo kongregacijos paremtas projektas - paliko reikšmingą architektūros ir meno paminklą Rytų Latvijoje.Reikšminiai žodžiai: Lenkų Livonija; Kraslava; Religinė archiketūra; Vėlyvasis barokas; Pliateriai; Polish Livonia; Kraslava; Religious architecture; Late Baroque; Plater family; Šv. Liudviko bažnyčia Kraslavoje; Šv. Donato koplyčia; Livonijos kunigaikštystės bažnyčios; Jonas Andriejus Plateris; Konstantinas Liudvikas Plateris (1722-1778); Misionieriai; Architektas Antonio Paracco; Tapytojas Filippo Castaldi; Kazimieras Jelskis; St Louis Church in Kraslava; St Donatus Chapel; Roman Catholic Churches in Livonia (Latgale); Jan Andrzej Plater; Konstanty Ludwik Plater (1722-1778); Congregation of Mission; Architect Antonio Paracco; Painter Filippo Castaldi; Kazimierz Jelski.

ENThe fortune of Krāslava St. Louis Catholic church and its artistic finish provide an illustration of significant episode of the process of recatholisation of Polish Livonia or Latgale (Inflanty Polskie) and consolidation of Roman Catholic Church there. Despite complicated political and economical background activities in the Church, the building represents interests of Catholic Church trying to promote ideas and principles of the Council of Trent (1545-1563). Following the decision of the Council of Trent to establish diocesan seminary in each diocese, such educational centre was opened in Krāslava by local church in 1757. The building of a new church in Krāslava was initiated by the Count Konstanty Ludwik Plater at the same time achieving the status of the Cathedral of Livonia for it. The church was consecrated in 1777. Important role in the construction history of Krāslava church was played by many professionals in architecture and art involved in designing, construction and finish of the church. Such masters as Paracco, Castaldi and Kazimieras Jelskis (1782-1867) should be pointed out among them. The solution of the Krāslava church building, especially its towerless facade is derived from Italian examples being transformed in Central European, especially Polish architecture. Therefore that small episode of complicated history of recatholisation of Polish Livonia - an ambitious project of Cathedral in Krāslava, initiated by local aristocracy and supported by the Papal Congregation of Missions - has left a significant monument of architecture and art in Eastern Latvia. [From the publication]