Biskup wileński Walerian Protaszewicz Szuszkowski we współpracy z biskupami warmińskimi Stanisławem Hozjuszem i Marcinem Kromerem w dziele potrydenckiej odnowy Kościoła
LTValerijonas Protasevičius (1505-1579, Lucko vysk. nuo 1549, Vilniaus vysk. nuo 1556) buvo kilęs iš Lietuvos bajorų giminės, gyvenusios Suškove (Minsko vaivadijoje) – iš čia ir jo dviguba pavardė. Varmijos vyskupas Stanislovas Hozijus buvo metais už jį vyresnis; abudu mirė tais pačiais 1579 metais. 1569 m. Hozijui visam laikui išvažiavus į Romą, jį pavaduoti Varmijoje ėmė Martynas Kromeris. Dešimt metų Kromeris valdė vyskupiją kaip pavaduotojas (nuo 1571 – kaip koadjutorius su įpėdinystės teise), tačiau vyskupo šventimus priėmė tik Hozijui mirus. To jis neatliko anksčiau, nes norėjo turėti Varmijos vyskupo titulą. Tas keistas išskaičiavimas dėl vyskupo titulo mūsų laikais atrodo mažai suprantamas ir nekelia simpatijos tiems, kurie taip elgėsi. Nepaisant to, Kromeris, net ir be vyskupo šventimų, pirmuosius dešimt metų buvo stropus vyskupijos valdytojas, netgi geresnis negu kitą dešimtmetį, kai valdė jau kaip tikras vyskupas. Šiuos tris vyskupus – Protasevičių, Hozijų ir Kromerį – jungė bendras susirūpinimas katalikų Bažnyčios likimu. Visi trys labai ryžtingai gynė tikinčiųjų katalikiškumą ir jautė pavojų, kylantį iš naujųjų tikėjimo skelbėjų sėkmės – pirmiausiai liuteronų, po to kalvinistų ir pagaliau arijonų. Pats ryžtingiausias iš visų trijų buvo Hozijus. Protasevičius bandė balansuoti tarp lietuvių separatizmo ir karaliaus bei daugelio lenkų didikų unijinių siekių.Kaip Vilniaus vyskupas, jis jautė už savo pečių Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo, iš pradžių liuterono, vėliau – kalvinisto ir pagaliau arijono, alsavimą, todėl negalėjo jo atakuoti taip aštriai, kaip tai darė Hozijus. Reikšmingiausias trijų vyskupų bendradarbiavimo epizodas – jėzuitų namų ir mokyklų įsteigimas Varmijos ir Vilniaus vyskupijose. Pirmasis 1565 m. jėzuitus į Braunsbergą (dab. Braniewo) atsikvietė Hozijus. Jo įkvėptas Protasevičius greitai pasiekė, kad jėzuitų kolegija būtų įkurta ir Vilniuje. Į šį miestą pirmieji jėzuitai atvyko būtent iš Braunsbergo. XVI a. pirmajame ketvirtyje Lenkijoje ir Lietuvoje uolių vyskupų buvo nedaug. Hozijus, Kromeris ir Protasevičius buvo pirmieji Lenkijos ir Lietuvos episkopato atgimimo šaukliai. Tridento susirinkimo nutarimų įgyvendinimą vyskupijose daugiausia blokavo kapitulos, kurių nariai bijojo prarasti papildomas beneficijas. Lenkijos karalius Tridento susirinkimo nutarimus priėmė iš nuncijaus G. F. Commendonės 1564 m. Parčevo seime, tuo tarpu vyskupai tai atliko tik Petrakavo sinode 1577 m. Protasevičius, Hozijus ir Kromeris reikšmingai prisidėjo prie kontrreformacijos proceso Lenkijoje ir Lietuvoje, tačiau šį klausimą reikėtų nuodugniau patyrinėti, remiantis šaltiniais, pvz., šių trijų dvasininkų korespondencija. Politinių pažiūrų prasme Protasevičius laikėsi atstu nuo prounijinės Hozijaus ar Kromerio pozicijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Jėzuitai; Katalikų bažnyčia; Reformacija; Tridento susirinkimas; V. Protasevičius, S. Hozijus, M. Kromeris; Varmija; Vilnius; Catholic Church; Council of Trent; Jesuits; Reformation; V. Protasevičius, S. Hozijus, M. Kromer; Vilnius; Warmia.
