Tautos, visuomenės ir valstybės sampratos ypatumai Vilniaus intelektinėje aplinkoje XX a. pradžioje

LTStraipsnyje siekiama apibūdinti ir tipologizuoti XX a. pradžios Vilniaus inteligentijos mentaliteto ypatumus ir su jais susijusias visuomeninės-politines idėjas, išsiaiškinti skirtingų politinių orientacijų ir etninės priklausomybės grupių pažiūras, suvokimą tokių kategorijų kaip „visuomenė“, „tauta“, „valstybė“ bei šių kategorijų tarpusavio santykį. Vilniaus inteligentija - tai grupė žmonių, aktyviai dalyvavusių to meto visuomeniniame-politiniame, kultūriniame gyvenime. Sąlygiškai ji skirstoma: 1. Pagal etnokultūrinę priklausomybę į lenkus, lietuvius, baltarusius ir žydus kaip svarbiausių buvusios LDK etnokultūrinių elementų atstovus; 2. Pagal politines-socialines orientacijas į endekus, krajovcus konservatorius-tradicionalistus, krajovcus demokratus. Vilniaus inteligentijos aplinkoje vyravo etnokultūrinės tautos samprata, kuri aukščiausia vertybe laikė etninės kultūros vystymą kitų etninių-kultūrinių elementų sąskaita. Krajovcų siūlymai jungti politinės tautos idėją su etnokultūrinės tautos idėja buvo perdėm sudėtingi, neįtikinami ir dėl buvusios LDK liaudies lenkinimo, ir rusinimo. Jie netapo veiksniu, pajėgiančiu neutralizuoti mentaliniu Vilniaus inteligentijos lygmeniu įsitvirtinusius prieštaravimus. Šie prieštaravimai vėliau paskatino lietuvių ir lenkų konfliktą bei sudėtingus tautinius santykius buvusiose LDK teritorijose. Antra vertus, skirtingi visuomenės, tautos ir valstybės konceptai orientavo Vilniaus kultūrinio gyvenimo organizaciją etnokultūrinio tautiškumo, o ne multikultūrinio internacionalumo kryptimi XX a. pradžioje bei tarpukario Vilniaus laikotarpiu.Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Endekai; Etnokultūrinė valstybės samprata; Krajovcai; Lenkai; Lietuviai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Nacionalizmas; Plitinis identitetas; Rusai; Tauta; Tautinis identitetas; Valstybė; Vilnius; Visuomenė; Žydai; Byelorussians; Etnocultural concept of the state; Jews; Jews, byelorussians; Krajowcy; Lithuanians; Nation; National identity; National-Democratic Party; Nationalism; Poles; Political identity; Russians; Society; State; The Endeks (National Democrats); The Great Duchy of Lithuania; The Krajowcy (Fellow Countrymen); Vilnius.

ENThe paper aims to describe and typologise the peculiarities of mentality of Vilnius intelligentsia of the beginning of the 20th c. and related social-political ideas, ascertain the views of different political orientations and ethnic groups, as well as the perception of such categories as “society”, “nation”, “state” and the interrelationship of these categories. Vilnius intelligentsia was a group of people who actively participated in the then social-political and cultural life. Relatively they could be grouped: 1) according to ethnocultural dependency: Poles, Lithuanians, Belarusians and Jews as the representatives of the most important ethnocultural elements of the former Grand Duchy of Lithuania (GDL); 2) according to political-social orientation: Endecy, Krajowcy Traditional Conservatives, Krajowcy Democrats. Among Vilnius intelligentsia the concept of ethnocultural nation prevailed, which considered the development of ethnic culture at the expense of other ethnocultural elements the highest value. The proposals of Krajowcy to combine the idea of political nation with the idea of ethnocultural nation were rather sophisticated, non-convincing due to Polonisation and Russification of the people of the former GDL. They did not become a factor that could neutralise the contradictions established at the mental level of Vilnius intelligentsia. These contradictions later resulted in the Lithuanian-Polish conflict and complicated national relations in the former GDL territories. On the other hand, the different concepts of society, nation and state oriented the organisation of Vilnius cultural life towards ethnocultural nationality, rather than multicultural internationality at the beginning of the 20th c. and during the interwar period of Vilnius.

• Jonas Basanavičius po grįžimo iš Bulgarijos: 1905-1927 m. dienoraščių liudijimai / Sigitas Narbutas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. 2013, 2009-2010, p. 65-77.
• Patriotiškumo ženklai XX a. pirmosios pusės kasdienybės kultūroje / Lijana Šatavičiūtė. Menotyra. 2009, t. 16, Nr. 3/4, p. 117-129.