LTRecenzijoje aptariamas „Wolfenbüttelio postilės“ (1573) rankraščio kritinis komentuotas leidimas. Šis liuteronų pamokslų rinkinys yra vienas svarbiausių lietuvių kalbos, bažnyčios ir kultūros istorijos šaltinių. Įvadiniame straipsnyje Gelumbeckaitė išsamiai aptaria daugybę problemų, susijusių su teksto transkripcija. Postilėje iš viso yra 72 pamokslai, kurių 29 priklauso pirmajai daliai (nuo Advento iki Velykų), o 41 – antrajai (nuo Velykų iki Advento). Pažymima, kad žodis „postilė“ kilo iš lotyniško posakio „post illa verba“ (po šių žodžių) ir žymi, jog po perikopių tekstų seka jį aiškinantis pamokslas. Gelumbeckaitės nuomone, nėra jokių abejonių, jog Wolfenbüttelio postilės kopijos autorius yra Johannes Bielauk ir pateikia 5 argumentus, kodėl tekstas laikytinas kopija: kopijos autoriaus komentarai; kopijai būdingi bruožai; neištaisytos klaidos ir perrašymo netikslumai; taisymai, padaryti paties perrašinėtojo (1-as lygmuo); taisymai, padaryti šiuolaikinių skaitytojų (2-as lygmuo). Svarbiausias kritinio komentuoto leidimo uždavinys – paskelbti Wolfenbüttelio postilės tekstą ir padaryti jį prieinamą ateitiems kartoms. Skaitytojui pateikiama teksto faksimilė ir dviejų sluoksnių kritinis aparatas bei komentarai kartu su įvairiais priedais ir rodyklėmis. Teksto transkripcija maksimaliai atitinka originalą ir siekia istorinio tikslumo. Recenzento nuomone, tam tikrą nepatogumą sudaro leidinio specifika – kadangi kritinis aparatas yra pirmajame leidinio tome, o pats tekstas – antrajame, prieš akis tuo pat metu būtina turėti abi knygas; tai gana keblu turint omeny nemažą jų dydį.Reikšminiai žodžiai: Indeksas; Kultūros istorija; Leidimas; Leidinys; Lietuvių raštija; Lingvistiniai komentarai; Postilė; Rankraštis; Rašto paminklas; Rytprūsių lietuvių kalba; Tekstologija; Transkripcija; Cultural history; Edition; Index; Linguistic comments; Lithuanian; Lithuanian language in Eastern Prussia; Lithuanian writings; Manuscript; Postil; Postilla; Print; Textualism; Transcription.
ENThe review discusses the critical commented edition of the manuscript of “Wolfenbüttelio postilė” [Wolfenbütteler Postille] (1573). This collection of Lutheran sermons is one of the most important sources of the history of the Lithuanian language, church and culture. The introductory article by Gelumbeckaitė extensively discusses many problems related to text transcription. The book contains 72 sermons, 29 of which belong to the first part (from Advent to Easter), and 41 to the second part (from Easter to Advent). The word “postille” originates from a Latin phrase post illa verba (after these words) marking that an explanatory sermon follows the pericope texts. According to Gelumbeckaitė, there is no doubt that the author of the copy of Wolfenbütteler Postille is Johannes Bielauk, and she gives five arguments why it is a copy: the comments of the copyist himself; characteristic features of a copy; uncorrected errors or copying mistakes; corrections made by the copyist himself (1st level); corrections made by contemporary readers (2nd level). The key objective of the critical commented edition is to publish the text of Wolfenbütteler Postille and make it accessible to future generations. The reader is presented the facsimile of the text and a two-level critical apparatus as well as a commentary along with annexes and indexes. The transcription corresponds to the original to the maximum extent and seeks historical accuracy. According to the reviewer, the specificity of the edition creates some inconvenience; the critical apparatus is in the first volume of the publication and the text is in the second volume, thus the reader must look at both books, which is rather difficult because their format is large.