Ferdinandas Ruščicas - pedagogas ir Vilnijos peizažistas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Lenkų kalba / Polish
Title:
Ferdinandas Ruščicas - pedagogas ir Vilnijos peizažistas
In the Book:
XX amžiaus pradžios Vilnius: modernėjančios kultūros židinys / sudarė Laima Laučkaitė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004. P. 73-78, 81-87. (Dailės istorijos studijos ; 1)
Summary / Abstract:

LTŠio straipsnio tikslas yra atskleisti įvairias menines aplinkybes, kurios suformavo Ferdinandą Ruščicą kaip Vilnijos tapytoją. Nevilnietiškąją Ruščico karjerą inspiravo Krokuvos „Sztukos“ aplinka. Jo veikla Vilniaus dailės fakultete išplaukė iš ankstesnės ne itin malonios pedagoginės patirties Krokuvoje ir Varšuvoje. Šio straipsnio kontekste siekiama atkreipti dėmesį į krokuviškas paraleles. Nors Ruščico peizažinės kūrybos laikotarpis buvo palyginti trumpas, jis pasižymėjo didžiule pokyčių dinamika ir talento kondensacija. Jis prasidėjo nuo dailininko studijų Sankt Peterburgo dailės akademijoje, perėjo į intensyvios savarankiškos raidos stadiją Bohdanove ir pamažu baigėsi, kai Ruščicas dėstė Varšuvoje ir Krokuvoje. Dailės fakulteto koncepcija, kurią Ruščicas sukūrė Vilniaus universitete 1919 m., neabejotinai rėmėsi Sankt Peterburgo, Varšuvos, Krokuvos patirtimi. Kartu ji rodė ir asmeninį dailininko įsitikinimą, kad menas privalo būti pagrįstas bendra erudicija ir intelektine kultūra. Be to, Dailės fakulteto įkūrimas prie universiteto buvo grįžimas prie edukacinių vilnietiškosios apšvietos ir romantizmo tradicijų. Ruščicas tai suvokė ir nuosekliai orientavosi į praeitį. Studijų programoje Ruščico kursas vadinosi „Peizažo ir peizažinės kompozicijos“ studija. Iš esmės jis tęsė tradicijas, priskirtinas romantizmo epochos vilnietiškajam peizažui. Tačiau tarp Vilniaus absolventų neatsirado Ruščico gamtos sampratos tęsėjo. Neliko peizažisto senąja to žodžio prasme. Paskutinis toks peizažistas buvo Ruščicas.Reikšminiai žodžiai: Bohdanovas; Ferdinandas Ruščicas; Krokuvos dailė; Lenkų dailininkų draugija "Sztuka"; Pedagogas; Peizažas; Tapyba; Vilniaus tapyba; Bohdanow; Ferdynand Ruszczyc; Fine arts in Krakow; Landscape; Painting; Schoolmaster; Society of polish artists "Sztuka"; Vilnius painting.

ENThe aim of this article is to reveal various artistic circumstances, which formed Ferdynand Ruszcyc as an artist of Vilnius. Non-Vilnius career of Ferdynand Ruszcyc was inspired by the environment of “Sztukos” of Cracow. His activities in Vilnius Department of Art stemmed from his earlier unpleasant experience as a pedagogue in Cracow and Warsaw. This article draws the readers’ attention to Cracow parallels. Although Ruszcyc’s period of landscape painting was considerably short, it was marked by dynamic changes and talent condensation. It started from the art studies in the Academy of Arts of Saint Petersburg, grew into intensive independent development stage in Bogdanovo and gradually ended when Ruszcyc was teaching in Warsaw and Cracow. The concept of the department of art elaborated by Ruszcyc in Vilnius University in 1919 was undoubtedly based on the experience gained in Saint Petersburg, Warsaw and Cracow. It proved the artist’s personal belief that art must be based on general erudition and intellectual culture. Moreover, the establishment of the Department of Arts under the University was a return to Vilnius educational and romanticism traditions. Ruzscyc perceived that and was coherently focused on the past. Ruszcyc’s course included into the study programme is called “Studies of Landscape and Landscape Composition”. He continued traditions attributable to the Romanticism epoch in Vilnius landscape painting. However, none of his students further adhered to his nature concept. The old perception of landscape painting vanished. Ruszcyc was the last representative of this form of landscape painting.

ISBN:
9986638488
ISSN:
1822-2285
Related Publications:
Prarastasis rojus-Bogdanovas / Vidmantas Jankauskas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2008, t. 47-48. P. 216-278.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21471
Updated:
2018-12-17 11:24:26
Metrics:
Views: 23    Downloads: 1
Export: