LTIndoeuropiečių prokalbėje žodžio gale **-um prieš tuoj po jos einantį kito žodžio balsį išliko nepakitusi, o **-um prieš kito žodžio priebalsį virto į *-ū. Laikui bėgant susiformavo nauja galūnė *-um prieš aptariamosios pozicijos priebalsį ir atsirado naujas kontrastas tarp *-um ir *-ū, pavyzdžiui, lotynų kalboje yra du supinai dictum ir dictū. Vadinasi, šiuo atveju nebeveikia senesnė sandhi fonologinė taisyklė. Daug vėliau ir dėl kitų aplinkybių lietuvių kalboje atsirado panašus kontrastas tarp suktų, suktum. Taip atsitiko, nes formose sùktumei, sùktumi (sùktumbei, sùktumbi [Mažvydas]) išnyko paskutinis skiemuo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Galininkas; Indoeuropiečių prokalbė; Linksniai; Lotynų kalba; Morfologija; Sandis; Supinas; Tariamoji nuosaka; U-kamienai; Įnagininkas; Accusative; Indo-European; Instrumental, supine; Latin; Lithuanian; Morphology; Optative; Sandhi; Subjunctive; Supine; U-stems, grammatical case.
ENIn the Indo-European protolanguage **-um situated in the end of the world before a vowel of another word remained unchanged, and **-um before a consonant of the proceeding word transformed into *-ū. With time a new ending * -um formed before a consonant of the discussed position and a new contrast between * -um and *- ū emerged, for example, in the Latin language, there are two supine forms: dictum and dictū. That means that in this case the older sandhi phonological rule does not suit here. Later factors also influenced the emergence of similar contrasts between suktų and suktum. This happened because the forms sùktumei, sùktumi (sùktumbei, sùktumbi) lost their last syllable.