LTLenkų dailininkų draugijos „Sztuka“ parodą, surengtą Vilniuje 1903 m., galima laikyti pirmąja moderniojo meno paroda mieste. Publika ją lankė, nors ir nelabai gausiai – parodoje pristatytas naujoviškas menas buvo jai netikėtas iššūkis. Dėl draudimo viešai naudoti Lietuvoje lenkų kalbą, Krokuvos dailininkų draugijos ir jų parodos pavadinimas „Sztuka“ buvo išverstas į lotynų kalbą - „Ars“ ir Vilniuje išgarsėjo būtent šiuo vardu. Mieste leistuose keliuose laikraščiuose rusų kalba atsiliepimų nebuvo, skelbti tik reklaminiai pranešimai. Verta dėmesio recenzija pasirodė Vilniaus laikraštyje „Северо-западное слово“. Joje Levas Antokolskis entuziastingai pristatė parodą, vadino ją ne tik šiuolaikiška, bet net ultranovatoriška ir nusipelniusia daug dėmesio. Jis pirmiausia apibūdino Vilniaus publikos santykius su paroda: pasak jo, miestas yra gerokai atsilikęs nuo šiuolaikinio meno, tačiau tvirtino, jog šiandien senoji Lietuvos sostinė trokšta atnaujinti meninės kūrybos siekius, lankytojai ima domėtis dekadentizmu, simbolizmu ir kitomis naujomis kryptimis, todėl paroda yra labai savalaikė. L. Antokolskis pristatė „Sztukos“ draugiją kaip negausią, tačiau jau europine šlove garsėjančią jaunų lenkų menininkų grupę. Parodos recenzija buvo ne tik teigiama, daug dėmesio skirta formaliajai kūrinių pusei, jai būdinga lengva literatūrinė forma, profesionalus, tačiau populiarus naujosios dailės principų pristatymas publikai. Įdomiausiu XX a. pradžios lenkų dailininku jis laikė Stanisławą Wyspianskį, antruoju po jo – naujosios peizažo kartos atstovą F. Ruščicą.Reikšminiai žodžiai: "Ars" paroda Vilniuje; "Sztuka" draugija; Dailės kritika; Levas Antokolskis; Modernizmas; Modernus menas; Simbolizmas; Vilniaus dailė; XX a. pradžios parodos; "Ars" exibition in the Vilnius; "Sztuka" group; Art of Vilnius; Critique of Art; Exibitions of the beginning of the XX century; Lev Antokolski; Levas Antokolskis; Modernism; Symbolism; The modern art.
ENAn exhibition of the community of Polish artists “Sztuka” organised in Vilnius in 1903 can be considered to be the first exhibition of the modern art in the city. There were guests visiting the exhibition, however, there were not a lot of them, since the new form of art was a rather unexpected challenge for the public. As public use of the Polish language was banned, the name of the Krakow art community and their exhibition “Sztuka” was translated into Latin language and became widely known in Vilnius under the name “Ars”. Several newspapers in Russian published in Vilnius did not have any feedback on the exhibition, only some advertising booklets were published. A noteworthy review appeared in a Vilnius newspaper “Северо-западное слово” [North-western word]. In this issue, Lev Antokolski presented the exhibition and described it as an ultramodern and noteworthy exhibition. In the first place he described the relations of Vilnius residents with the audience: according to him, the city lagged behind the contemporary art. However, he claimed that the then capital of Lithuania aspired to update its artistic aspirations, and visitors would demonstrate more interest in decadence, symbolism and other new directions, therefore, the exhibition was very timely. Lev Antokolski presented the community “Sztukos” as a small in number community, however, having European fame for its group of young Polish artists. The review of the exhibition was not only positive. A great deal of attention was paid to the formal side of creative works, the literary form characteristic to them, and a professional and popular presentation of new principles of art to the public. He considered Stanisław Wyspianski to be the most interesting Polish artist of the beginning of the 20th century.