XVII amžiaus Ukmergės teismų lietuviškos priesaikos ir jų kalbos santykis su dabartine širvintiškių patarme

LTStraipsnyje nagrinėjamos Jablonskio ir Burbos paskelbtos septynios XVII a. Ukmergės teismų priesaikos ir jų santykis su dabartine širvintiškių patarme. Lietuviški XVI-XVII a. raštai dažniausiai religinio turinio, o dalis priesaikų teksto yra pasaulietinio turinio. Be to, jos užrašytos tiesiogiai iš valstiečių ar kitų nekilmingų žmonių pasakojimų. Priesaikos reikšmingos rytų aukštaičių širvintiškių tyrėjams, nes tarp XVI-XVII a. išleistų knygų autorių nebuvo nė vieno, kilusio iš šios patarmės ploto. Ukmergės šnekta yra pereinamoji tarp širvintiškių ir panevėžiškių, bet širvintiškių elementų joje gerokai daugiau. Dalis priesaikų rašytos viduriniu to meto raštų kalbos variantu su negausiomis rytų aukštaičių tarmės priemaišomis. Daugiausia medžiagos širvintiškių tarmės istorijos tyrimui teikia dvi Jablonskio (J5a ir J5b) ir viena Burbos (B3) paskelbta priesaika. Jos rašytos rytiniu to meto raštų kalbos variantu, todėl labai gerai parodo rytų aukštaičiams būdingą dvigarsių [an], [am], [en], [em] virtimą į [un], [um], [in], [im], nosinių balsių [ą], [ę] – į [ų], [į]. J5a ne taip nuosekliai ir J5b priesaikose išlaikytas senasis [a] kirčiuotame skiemenyje (žadininkavimas). Nekirčiuotame skiemenyje [a] išlaikomas visose trijose priesaikose (žalininkavimas). Dvigarsių [an], [am], [en], [em], nosinių balsių [ą], [ę] kitimas ir žalininkavimas būdingi ir dabartiniams širvintiškiams. Priesaikos parodo tuo metu jau buvusį balsio [a] išblėsimą tvirtagaliuose ir nekirčiuotuose dvigarsiuose. Dabar jis būdingas visiems rytų aukštaičiams. Priesaikose užfiksuota įvairių morfologinių archaizmų.Reikšminiai žodžiai: Dvigarsiai an, am, e, em; Nekirčiuoto skiemens o; Nosiniai ą, ę; Priesaika; Tarmybė; Tarmė; Širvintiškių patarmė; Širvintiškių tarmė; Court; Dialect; Dialect of Širvintos; Dialecticism; Diphtongs an, am, e, em; Nasal ą, ę; O in unstressed syllables; Oath; Subdialect of Širvintiškiai.

ENThe paper analyses seven oaths of Ukmergė town courts of the 17th c., published by Konstantinas Jablonskis and Domininkas Burba, and their relationship with the modern širvintiškiai subdialect. The Lithuanian writings of the 16th–17th c. are mainly religious in content, whereas some oath texts are secular. They were recorded directly from peasants or other simple folk. The oaths are significant for the researchers of the East Highland širvintiškiai subdialect, because none of the books published in the 16th–17th c. was written by authors from this area. Ukmergė subdialect is intermediate between širvintiškiai and panevėžiškiai subdialects, yet it contains more elements from the former. Some oaths were written in the middle variant of the contemporary written language, with scarce forms of the East Highland dialect. Two oaths published by Jablonskis (J5a and J5b) and one published by Burba (B3) provide most material for the research of the history of the širvintiškiai subdialect. They were written in the eastern variant of the contemporary written language, thus they serve as a perfect example of transformation of the diphthongs [an], [am], [en], [em] into [un], [um], [in], [im], and nasal vowels [ą], [ę] into [ų], [į]. The oaths J5a (not very consistently) and J5b retained the old [a] in stressed syllables (žadininkavimas). [a] is retained in unstressed syllables in all three oaths (žalininkavimas). The transformation of diphthongs [an], [am], [en], [em] and nasal vowels [ą], [ę] as well as žalininkavimas are typical of the modern širvintiškiai subdialect. The oaths show the weakening of the vowel [a] in rising and unstressed diphthongs, which already existed at that time. It is now characteristic of the entire East Highland dialect.