LTŠio straipsnio tikslas yra atskleisti, kokie smurto aktai bei susidūrimai vyko tarp žydų ir lietuvių trečiajame ir ketvirtajame XX a. dešimtmečiuose, kaip augo antisemitinė įtampa socialinėse grupėse ir kuo antisemitizmo specifika Lietuvoje skyrėsi nuo kaimyninių šalių. Prieš žydus nukreipti prievartos aktai buvo labai paplitę tarp žemesnių socialinių sluoksnių bei miesteliuose ir vidutinio dydžio miestuose. Antižydiškose akcijose Lietuvos provincijoje dažnai dalyvaudavo Lietuvos šaulių sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ organizacijų nariai, tuo tarpu Kaune jas aktyviau organizuodavo gimnazistai ir universiteto studentai. Antisemitinė propaganda, antisemitizmo paplitimas visuomenės sluoksniuose bei antižydiški smurto aktai (langų daužymas, iškabų tepliojimas, muštynės miesteliuose turgaus dienomis) Lietuvoje buvo gerokai silpnesni negu kaimyninėje Lenkijoje, jau nekalbant apie žydų padėtį Vokietijoje po 1933 m. Antisemitinių smurtinių aktų pagausėjimas ar sumažėjimas, antisemitinės propagandos sustiprėjimas (spauda, antisemitiniai lapeliai, gandai) priklausydavo tiek nuo vidaus, tiek nuo užsienio politinio gyvenimo aplinkybių bei pokyčių. Ketvirtajame dešimtmetyje pastebimas lietuvių ir žydų konfliktų, politiškai inspiruotų prievartos aktų nukreiptų prieš žydus bei incidentų, sąlygotų kaltinimų dėl „ritualinių žmogžudysčių“, gausėjimas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių santykiai su žydais; Antisemitizmas Lietuvoje; Žydų pogromai; Šiaulių sąjunga; Autoritarinis A. Smetonos režimas.
ENThe purpose of this paper is to disclose acts of violence and clashes between the Jews and the Lithuanians in the 1920s and the 1930s, increased anti-Semitic tensions among social groups and the specifics of anti-Semitism in Lithuania compared to that in the neighbouring countries. Acts of violence against the Jews were especially widespread among groups of the lower social status and in towns and middle-sized cities. Anti-Jewish campaigns in Lithuania were often attended by members of the Lithuanian Riflemen’s Union and “The New Lithuania” organisation, while in Kaunas their more active organisers were school and university students. Anti-Semitic propaganda, the spread of anti-Semitism among groups of society and anti-Jewish acts pf violence (breaking of windows, messing of outdoor signs and fighting on market days in small towns) in Lithuania were of considerably lower profile than those in neighbouring Poland, to say nothing of the Jews’ situation in Germany after 1933. Increased or decreased number of anti-Semitic acts of violence and more intensive anti-Semitic propaganda (the press, anti-Semitic fliers and rumours) depended on the circumstances and changes of both the interior and foreign policy life. The 1930s witnessed a rise in the number of Lithuanian-Jewish conflicts, politically inspired acts of violence against the Jews and incidents based on the charges of “ritual murders”.