LTStraipsnis skirtas Jono Bretkūno sudaryto pirmo spausdinto lietuviškų pamokslų rinkinio tyrimui. Jo „Postilės“ (1591) priklauso tokiam protestantiškų postilių tipui, kurias sudaro ne vien pamokslai, bet ir Biblijos ištraukos arba perikopės. Darbe analizuojamos Bretkūno perikopės ir jų redagavimo šaltiniai. Atskleidžiama, kad pagrindinis Bretkūno perikopių, imtų iš Baltramiejaus Vilento „Evangelijų bei Epistolų“ (1579), redagavimo šaltinis – Lutherio Biblija (1546 metų leidimas ar juo sekę vėlesnieji). Bretkūnas pateikė visuomenei dar vieną lietuvišką liturginių tekstų variantą ir taip padidino lietuviškų Biblijos tekstų nestabilumą, tačiau pagrindinė jo darbo kryptis aiški – Lutherio Biblijos įtvirtinimas. Bretkūnas taisė Vilento perikopes ne pagal Liuterio Bibliją bet pagal Vulgatą ar graikišką Naująjį Testamentą, taigi mažino šiuos originalus atitinkančius teksto vienetus ir tolo nuo Katalikų Bažnyčios kanonizuotos Vulgatos. Dėl sąmoningo ir kryptingo keitimo Bretkūno perikopių tekstai laikytini nauja „Evangelijų bei Epistolų“ tekstų redakcija. Bretkūnas atliko filologinę Vilento vertimo analizę: kritiškai vertino kiekvieną jo perikopę. Galutinis rezultatas atspindi ne tik Vilento, bet ir Bretkūno mentalitetą, egzegezės žinias, sugebėjimą perduoti informaciją kalbos priemonėmis. Nerasta įrodymų, kad redaguodamas Vilento perikopes Bretkūnas būtų rėmęsis ankstesnėmis lietuviškomis knygomis. Perikopių pradžios koregavimas, sąlygotas ne vertimo originalų, o Biblijos ištraukos kaip liturginio teksto sampratos, liudija pragmatinę Bretkūno kompetenciją.Reikšminiai žodžiai: Baltramiejus Vilentas; Biblija; Biblija (Šventasis Raštas); Bretkūnas; Jonas Bretkūnas; Martin Luther; Perikopė; Postilė; Vilentas; „Evangelijos ir epistolos“; „Postilė“; Baltramiejus Vilentas; Bible (the Holy Scripture); Bretkūnas; Jonas Bretkūnas; Martin Luther; Pericopes; Postilla; The Bible; Vilentas; „Evangelijos ir epistolos“; „Postilė“.
ENThe paper analyses the first printed collection of Lithuanian sermons, compiled by Jonas Bretkūnas. His “Postilla” (1591) belongs to the type of Protestant postillas which consist not only of sermons, but also excerpts from the Bible (pericopes). The paper analyses Bretkūnas’ pericopes and sources of their editing. Martin Luther’s Bible (1546 or later editions) was the main source of editing the pericopes taken by Bretkūnas from Baltramiejus Vilentas’ “Evangelijos bei Epistolos” [Gospels and Letters] (1579). Bretkūnas presented one more version of Lithuanian liturgical texts to society, thus increasing the instability of Lithuanian biblical texts; however, the main direction of his work was to establish Luther’s Bible. Bretkūnas edited Vilentas’ pericopes that had been translated from the Vulgate or the Greek New Testament, thus diminishing the number of passages of the text corresponding to those originals and distancing further from the Vulgate that had been canonised by the Catholic Church. Due to conscious and purposeful changes, the texts of Bretkūnas’ pericopes should be considered a new version of “Evangelijos bei Epistolos” texts. Bretkūnas performed a philological analysis of Vilentas’ translation and critically evaluated his every pericope. The final result reflects not only Vilentas’, but also Bretkūnas’ mentality, knowledge of exegesis and the ability to communicate information by linguistic means. No proof has been found that while editing Vilentas’ pericopes Bretkūnas used earlier Lithuanian books. The correction of the initial lines of pericopes was determined not by the translation originals, but by the concept of the Bible excerpt as a liturgical text. This attests to the pragmatic competence of Bretkūnas.