Laikraščio Naujasis Tilžės keleivis (1924-1940) akistata su laikmečiu ir lietuvių kalbos padėtimi Rytprūsiuose

LTStraipsnyje analizuojamas „Naujojo Tilžės keleivio“ (1924-1940) atsiradimas Rytprūsių lietuvių periodikos liberalėjimo kontekste bei detaliau atskleidžiamas šio laikraščio santykis su lietuvininkų sociokultūriniais poreikiais ir nykstančia jų gimtąja kalba. Būdamas paskutinis lietuviškas laikraštis Rytprūsiuose ir vengdamas atviro konflikto su vokiečių valdžia bei konfrontacijos su nutautėjančių lietuvininkų savivoka, jis visų pirma vykdė pragmatišką informavimo misiją. Tačiau „Naujasis Tilžės keleivis“ taip pat stengėsi paveikti lietuvių tautinę mažumą, kad ji saugotų savo kalbą ir etninę kultūrą. Tokią poziciją suformavo tautiškai susipratusių Rytprūsių lietuvių (Enzio Jagomasto, Dovo Jagomasto, Onos Jagomastaitės-Vilmantienės, Vydūno) nuostatos. Stiprėjant vokietinimui laikraštis palaikė tautinį identitetą (diskutuodavo apie vokiškos spaudos intrigas, piktindavosi vietovardžių vokietinimu). Taip atsiskleidė individualesnės autorių pozicijos: vydūniškasis santūrumas, iškilo kuruojamos sritys (Enzys Jagomastas propagavo bibliofiliją, Ona Jagomastaitė rūpinosi, kad jaunoji karta nenutautėtų). Nors ir skelbdamas patriotines kalbos išsaugojimo nuostatas, laikraštis adekvačiai suvokė prastėjančią Rytprūsių lietuvių kalbos situaciją (demografinio potencialo nebuvimą, dvikalbystę, lietuvių kalbos funkcijų praradimą), todėl tekstuose taikomasi prie Rytprūsių lietuvių kalbos leksikos ir rašybos tradicijų (vartojamas gotikinis šriftas, neatsisakoma kalbos dalimi jau tapusių vokiškų ir slaviškų skolinių), naudojamos dvikalbystės sąlygomis tinkamos leksikos perteikimo strategijos.Reikšminiai žodžiai: Dvikalbystė; Laikraštis; Laikraščio kalba; Rašyba; Redaktoriai; Rytprūsiai; Rytų Prūsija [East Prussia]; Tautinis identitetas; Vokiečių kalba; Šriftas; Bilingualism; East Prussia; Eastern Prussia; Editors; German; Language of newspaper; Lirhuanian; National identity; Newspaper; Orthography; Print.

ENThe article analyses the birth of “Naujasis Tilžės keleivis” [The New Traveller of Tilžė] (1924–1940) in the context of liberalisation of Prussian Lithuanian periodic press in East Prussia and thoroughly reveals the relations of this newspaper with social and cultural needs of Prussian Lithuanians and their native language, which was on the edge of extinction. Being the last Lithuanian newspaper in the territory of East Prussia and avoiding direct conflicts with German authorities, the newspaper was performing a pragmatic mission of information provision. However, “Naujasis Tilžės keleivis” was also trying to influence Lithuanian national minorities in order to encourage them to preserve their language and ethnic culture. Such a position was formed by attitudes of nationally conscious Prussian Lithuanians (Enzys Jagomastas, Dovas Jagomasto, Ona Jagomastaitė-Vilmantienė, Vydūnas). With German influence enhancing, the newspaper supported the national identity (discussed about intrigues of the German press and resented against German writing of place names). This way individual attitudes of the authors revealed. Although promoting patriotic attitudes for preservation of the native language, the newspaper adequately perceived the deteriorating situation of the Prussian Lithuanian language (absence of demographic potential, bilingualism, lost of functions of the Lithuanian language), therefore, texts were adjusted to the lexicon and writing traditions of Prussian Lithuanians (use of the Gothic font and German and Slavic borrowings ), and lexicon conveyance strategies suitable in the context of bilingualism were used.