LTII pasauliniam karui baigiantis, iš Lietuvos į Vakarus pasitraukė pusė muzikos specialistų. Ir beveik visi į Vokietiją. Čia penkerius metus DP („displaced persons“) stovyklose gyveno labai sunkiomis sąlygomis, tačiau saugojo profesijos prestižą, kūrė. Į Lietuvą didžioji muzikų dalis taip ir negrįžo. Ši 1944-1949 metų atkarpos vieta lietuvių muzikos ir kultūros istorijoje dar nevisiškai aiški. Sovietmečiu brandžiausios, radikaliausios kūrybinė pajėgos (V. Bacevičius, J. Kačinskas, V. Jakubėnas, J. Gaidelis, K. V. Banaitis), kurių Lietuva 1944 m. neteko, buvo ignoruojamos. Neminimi ir daugybė aukščiausios kategorijos dainininkų, šokėjų, instrumentininkų, choro vadovų, kurie, atsidūrę Vokietijoje, organizavo chorus, rengė spektaklius, kūrė koncertines programas. Lietuvių muzikų veiklą Vokietijoje liudijančius ženklus pirmieji pradėjo rinkti JAV gyvenantis kompozitorius, archyvaras J. Žilevičius ir Vokietijoje prisiglaudęs mokytojas J. Kreivėnas. Jų sukauptos muzikinės kolekcijos vėliau buvo atgabentos į Čikagą ir saugomos J. Žilevičiaus lietuvių muzikos archyve. Muzikologė Jūratė Vyliūtė knygoje Lietuvių muzikai Vokietijoje 1944-1949 naudojosi ir archyviniais dokumentais, ir privačiais rinkiniais, enciklopedijomis, proginiais bei specialiaisiais leidiniais, prisiminimais. Medžiaga skirstoma į skyrius pagal muzikų specialybę (kompozitoriai, dirigentai, dainininkai, instrumentininkai, chorvedžiai) ir pagal veiklos pobūdį (muzikinis teatras, muzika bažnyčioje, muzikinis lavinimas, tautinių kultūrų artėjimo tendencijos, kt.). Tekstą papildo ano laikotarpio nuotraukos ir laiškai.Reikšminiai žodžiai: Baletas; Chorai; DP stovyklos; Daininikai; Dirigentai; Instrumentalistai; Kompozitoriai; Kultūrinis gyvenimas; Lietuviai emigrantai; Lietuviai muzikai; Muzika bažnyčioje; Muzikai; Muzikinis švietimas; Muzikos sklaida; Opera; Orkestrai; Teatras; Vokietija (Germany); Ballet; Choir; Composers; Conduktor; Cultural life; Displaced persons; Germany; Instrumentalist; Lithuanian's musicians; Lithuanians emigrants; Music and church; Musicedukation; Musicians; Opera; Orchestra; Singer; Spread; Theatre.
ENAfter the end of World War II half of music specialists left Lithuania for Western countries. Almost all of them went to Germany. They lived there in camps for displaced persons in very difficult conditions, however, they managed to maintain the prestige of their profession and continued composing. The majority of them never returned to Lithuania. This period from 1944 to 1949 in the history of Lithuanian music and culture remains unclear. The most mature and radical creative personalities (V. Bacevičius, J. Kačinskas, V. Jakubėnas, J. Gaidelis, K. V. Banaitis) lost by Lithuania in 1944 were ignored in the Soviet period. A number of other highly talented artists, dancers, instrumentalists, choir directors, who, when in Germany, organised choirs, gave performances and created concert programmes, were also forgotten. The first persons to collect evidences of Lithuanian musicians in Germany were a composer and archivist living in the USA J. Žilevičius and a teacher living in Germany J. Kreivėnas. Their musical collections were later transferred to Chicago and kept in J. Žilevičius’ Lithuanian music archive. When writing her book “Lietuvių muzikai Vokietijoje 1944–1949” [Lithuanian Music in Germany in 1944-1949], a musicologist Juratė Vyliūtė used archive documents, private collections, encyclopaedias, occasional and special issues as well as memoirs. The material is divided into sections according to musicians’ specialities (composers, directors, singers, instrumentalists, choir leaders) and activities (musical theatre, church music, musical education, national cultural tendencies, etc.). The text is supplemented with pictures and letters of that period.