Vilniaus sapnas šiuolaikinėje lietuvių poezijoje

LTŠiame straipsnyje apžvelgiami žinomų šiuolaikinių mitologų ir religijotyrininkų tyrinėjimai apie Vilniaus miesto įkūrimą - Algirdo Juliaus Greimo, Vladimiro Toporovo, Gintaro Beresnevičiaus. Iš šių tyrinėjimų yra išskiriama originali Beresnevičiaus mito interpretacijos versija, kurioje ryškėja Sovijaus mito mirusių deginimo idėja, keliamos prielaidos, kad šią idėją religinės reformos keliu Vilniaus teritorijoje įtvirtina šventikas Šventaragis, o kunigaikštis Gediminas su šia religine reforma susieja sostinės įkūrimą. Tokiu būdu politinis steiginys - Vilnius - atsiduria religinio steiginio centre ir tampa lietuvių valstybės centru. Šiuolaikinė lietuvių poezija, ypač po Nepriklausomybės atgavimo, itin jautriai reaguoja į Vilniaus miesto įkūrimo istoriją, įvairiais aspektais analizuodama atskirus jos motyvus, labai intensyviai atskleisdama giluminius, mitinius šios istorijos turinius. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad kuo arčiau šios dienos, tuo stipriau lietuvių poezija reaguoja į pačius seniausius - Šventaragio religinės reformos, o tuo pačiu ir Sovijaus mito - turinius, intelektualiai ir intuityviai interpretuodama senąją baltų religiją ir lietuvių kosmogoniją. Krikščioniškosios istorijos matmuo nesutrukdo šiam baltų religijos aspektui išryškėti ir papildo jį stipria barokinės mistikos, teatro ir karnavalo interpretacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinė lietuvių poezija; Vilniaus įkūrimo mitas; Šventaragis ir amžinoji ugnis; Gedimino sapnas; Modern Lithuanian poetry; Vilnius foundation myth; Šventaragis and eternal fire; The dream of Gediminas; Šventaragis; Amžinoji ugnis; Gedimino sapnas.; Šventaragis; Eternal fire; Dream of Gediminas.

ENThe myth about Vilnius' establishement - its dcvelopemcnt and transformations in lithuanian literature since Independence in 1990, mostly in poetry (Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Aidas Marčėnas poetry and Antanas Ramonas poetic prose) - is being discussed in the paper. The myth is studied by Lithuanian and foreign myth researchers (Algirdas Julius Greimas, Vladimir Toporov, Norbertas Vėlius, Gintaras Beresnevičius). This myth was axis mundis of the Lithuanian historical world during marginal periods of Lithuania's statehood. The world that opens from the hills of Vilnius, junctions of Nėris and Vilija, the Ševtaragis valley and other important points of historical world-views lets us realize the origins of Lithuanian thinking. Vilnius was became a patent-leather literary cliche in Soviet literature in which the emblem of Maironis' romantic imagination and European culture (forbidden but desirable) criss-crossed. The newest Lithuanian literature ponders spontaneously and intellectually the Vilnius' myth and history, more focusing on versions of Aistian religious world-view. The literary Vilnius nowadays appears like the most important place of creation of etnolinguistic culture in a circle of images of revival like river, manes, death and birth. A dream becomes an unexpected version of the Lithuanian history in the newest Lithuanian literature, a version in which all images of life and death interlaces. [From the publication]