Wilno na przelomie XX-XXI wieku : pamięć i wspólczesność (na podstarvie wybranych esejów Czeslawa Milosza, Tomasy Venclovy i Vaidotasa Daunysa)

LTŠiame straipsnyje, remiantis Česlovo Milošo, Tomo Venclovos, Vaidoto Daunio eseistiniais tekstais, gvildenamas "paribio vietos", kaip dažnai yra vadinama Lietuvos sostinė, tapatybės klausimas. Kaip ši "paribio vieta" galėtų būti charakterizuojama? Kaip jos samprata veikia šiuolaikinės Lietuvos Respublikos charakterį, specifiką, ar turi sąsajų su daugiakultūrine ir daugiataute Lietuvos sostinės interpretavimo tradicija? Šiuolaikinis Vilnius yra taip pat daugiasluoksnių, "nerišlių atminčių" erdvė: lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių, rusų. Kaip apskritai atrodo vilnietiškų mitų ir stereotipų ribų peržengimas? Svarbiu kontekstu šiai problemai išaiškinti pasitelkiama platesnė perspektyva: Rytų ir Vidurio Europos istorija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaidotas Daunys; Czesław Miłosz; Tomas Venclova; Daugiakultūriškumas; Vilnius; Vaidotas Daunys; Czesław Miłosz; Tomas Venclova; Multiculturalism; Vilnius; Miestas; Paribys; Palimpsestas; Kultūros peizažas.; City; Borderland; Palimpsest; Cultural landscape.

ENThe article analyses “periphery places” and the issues of identity. The analysis is based on aesthetic texts of Česlovas Milošas, Tomas Venclovas and Vaidotas Daunys. How can this “periphery place” be characterised? How does its concept influence the character of the modern Republic of Lithuania, it specifics? Does it have links with the multicultural and multinational Lithuanian capital interpretation tradition? Modern Vilnius is also the area of multicultural “unrelated memories”: Lithuanian, Polish, Jewish, Belarusian and Russian. How does the trespassing of Vilnius myths and stereotypes look like? A wider perspective, i.e. the history of Eastern and Central Europe, is chosen as an important context to clarify this problem.