Vilniaus vaizdinys Vilnių vaduojančioje Lietuvoje

LTBeveik visą XX amžiaus tarpukarį Lietuva praleido be Vilniaus, tenkindamasi laikinąja sostine Kaune ir siekdama atgauti savo tikrąją sostinę, atsidūrusią Lenkijos valdžioje. Politinis ir kultūrinis Lietuvos elitas į Vilniaus netektį žvelgė kaip į maksimaliai išaugusią grėsmę Lietuvos politiniam ir kultūriniam suverenitetui. Lietuviško nacionalizmo diskurse Vilnius laikytas istoriškai susiformavusiu Lietuvos politiniu ir kultūriniu centru. Lietuvos politinį ir kultūrinį elitą dėl prarasto Vilniaus kamavo valstybinio ir kultūrinio nevisavertiškumo jausmas. Vilniaus netektis paženklino kultūrinį ir politinį tarpukario Lietuvos diskursą, o įtikėjimas gyvybišku Vilniaus būtinumu lietuviško pasaulio egzistencijai virto Vilniaus vadavimo sąjūdžiu, kuris 1925 metais pagimdė masinę visuomeninę organizaciją- Vilniui vaduoti sąjungą. Lietuvos valdžioje įsitvirtinusio politinio režimo remiama Vilniaus vadavimo sąjunga reikšmingai veikė Vilniaus vaizdinio formavimąsi tarpukario Lietuvoje. Kryptingai šios sąjungos kuriamu Vilniaus vaizdiniu siekta pagrįsti Lietuvos teises į Vilnių, įrodyti Vilniaus lietuviškumą ir visuomenės sąmonėje įdiegti mintį, jog Vilnius - išimtinai Lietuvos ir lietuvių miestas. Dėl Vilniui vaduoti sąjungos vykdytos ir politinio režimo skatinamos mobilizacinės praktikos Lietuvos visuomenės sąmonėje įsitvirtino mintis, jog Vilnius - lietuviškas miestas ir tikroji Lietuvos valstybės sostinė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus miesto istorija; Nacionalizmas; Istorinė atmintis; Vilnius; Miesto istorija; Kultūrinė atmintis; Vilnius; History of the city; Cultural memory.

ENOn February 16, 1918 there was an Independence Deed signed in Vilnius, which declared that the State of Lithuania with its capital Vilnius arc reinstated. In November of 1918 the first Lithuanian government was composed here, but shortly after that Lithuania lost Vilnius and regained it only in the fall of 1939. The loss of Vilnius by the Political and cultural Lithuanian elite was considered as a maximum increased threat to Lithuanian political and cultural sovereignty. Vilnius was considered as a historically formed Lithuanian political and cultural centre in the Lithuanian nationalism discourse. Concerning lost Vilnius, Lithuanian political and cultural elite was being tormented by a sense of national and cultural diffidence. The loss of Vilnius has signed the Cultural and political Interwar Lithuanian discourse, and the belief that Vilnius is vitally necessary for Lithuanian world's existence, has born public organization, having wide ranks, - union, dedicated to redeem Vilnius. Vilnius redeeming movement, having established in the Lithuanian government and being supported by the political mode, has significantly affected Vilnius image formation in the Interwar Lithuania. By purposefully created image of Vilnius it was aimed to validate Lithuanian rights to Vilnius and to prove that Vilnius is Lithuanian as well as to integrate a conception of Vilnius in the public consciousness that Vilnius is exclusively Lithuanian and Lithuanians' town. Thanks to the mobilized practices, being pursued by Vilnius redeeming union and encouraged by a political mode, a thought of Vilnius being a Lithuanian town and that it is an actual Lithuanian capital had established in the consciousness of the Lithuanian society. [From the publication]