LTŽlugus komunizmo ideologijai Lenkijoje ir Lietuvoje bei šioms valstybėms tapus ES ir NATO narėmis, konstatuojami žymūs pokyčiai abiejų šalių visuomenės sąmonėje. Tuos pokyčius taip pat galime stebėti praeities istorinių įvykių vertinimuose. Dar prieš penkiolika metų lietuviai entuziastingai atkartojo prieškarinės Lietuvos istorijos mokslo istoriografinius vertinimus, o dabar galime pamatyti naujų temų ir potemių atsiradimą. Didėja susidomėjimas LDK daugiakultūriniu paveldu, miestų ir jos gyventojų istorija, spausdinami XIX—XX a. pradžios versti iš lenkų kalbos Lietuvos didikų ir bajorų atsiminimai. Šia prasme 1919–1939 m. Vilniaus Stepono Batoro universiteto istorija nėra svetima Lietuvos švietimo istorijai. Žinoma, net ir dabar lenkai ir lietuviai skirtingai vertina generolo Lucjano Żeligowskio žygį į Vilnių ir jo pasekmes, tačiau dabartiniu metu kaimyninės tautos turi žiūrėti į tai, kas jas praeityje jungia, o ne skiria. Stepono Batoro universiteto istorikai parengė ir išleido svarbių leidinių, kuriuose nagrinėjamos LDK istorijos problemos. Šias prasme jie praplėtė istorinės Lietuvos istoriografinę tradiciją, kuri buvo plėtojama pokario metais lenkų ir lietuvių istorikų ir ypač po komunistinės ideologijos žlugimo Rytų ir Vidurio Europoje. Apskritai ano meto Vilniaus universitete dirbę istorikai buvo gerai profesiniu atžvilgiu pasirengę. Jie panaudojo gausią archyvinę ir istorinę medžiagą, parašė, panaudodami pozityvistinę metodologiją, reikšmingas studijas, kurios padėjo pagrindus tolesnei šių istorinių problemų plėtotei.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus Stepono Batoro universitetas; Humanitarinių mokslų fakultetas; Matematikos-gamtos fakultetas; Teisės fakultetas; Profesoriai; Katedros; Kursai; Leidiniai; Istriografija; Archeologijos muziejus; VI Lenkijos istorikų suvažiavimas; The Vilnius Stephen Batory University; The Faculty of Arts; The Faculty of Mathematical and Natural Sciences; The Law School; Professors; Stepono Batoro universitetas (Stephen Báthory University in Vilnius); Chairs; Istorikai; Courses; Publications; Historiography; The Museum of Archeology; The VI Convention of Poland Historians.
ENThe Communism ideology having collapsed in Poland and Lithuania and these states having joined the European Union and NATO, significant changes in the social conscious of the both states have been observed. These changes can also be observed in evaluations of historic events of the past. Fifteen years ago Lithuanians enthusiastically repeated historiographical evaluations of the pre-war Lithuanian science of history, and now we can see new topics and subtopics emerging. The interest in the multicultural heritage of the Grand Duchy of Lithuania, the history of its cities and residents is increasing. In this respect, the history of the Vilnius Steponas Batoras University of 1919–1939 is closely related to the history of Lithuanian education. Off course, even now Lithuanians and Polish differently evaluate the march of the general Lucjan Żeligowski to Vilnius and its consequences, however, contemporary neighbouring nations have to pay more attention to what united them in the past, rather than to what separated them. Historians of Steponas Batoras University produced and published various important issues, which analyse various problems of the history of the Grand Duchy of Lithuania. In this respect they enhanced the historiographical tradition of Lithuania, which was developed by Polish and Lithuania historians in the post-war period, especially after the collapse of the communist ideology in Eastern and Central Europe. In general, historians working at the then Vilnius University were very well prepared in terms of their professional qualification. They used vast archive and historical materials, positivistic methodology, significant studies, which gave grounds for further development of these historic issues.