LTKnygoje tyrinėjama profesionalioji Lietuvos auksakalystė nuo vėlyvųjų viduramžių iki XIX a. pabaigos. Šis darbas buvo sumanytas daugiau kaip prieš 30 metų, tačiau nespėtas baigti jo pradininko Edmundo Laucevičiaus (1906–1973). Edmundas Laucevičius savo interesų pobūdžiu ir darbo stiliumi buvo įdomi figūra Lietuvos mokslininkų bendruomenėje. Kultūros istorikas ir kolekcininkas medžiagą „Lietuvos auksakalystei“ kaupė dviem kryptimis: rinko Lietuvos auksakalių dirbinius ne tik kaip kolekcininkas, bet ir kaip mokslininkas – ieškojo bažnyčiose esančių dirbinių, darėsi jų fotografijas, domėjosi svetur išvežtais daiktais, susirašinėjo su užsienio mokslininkais ir kolekcininkais; kaupė istorines ir biografines žinias Lietuvos auksakalystės klausimais, sudarė auksakalių kartoteką, ryžosi sutvarkyti medžiagą, tarpukariu pradėtą rinkti lenkų istorikų Leonardo Lepszy ir Euzebiuszo Łopacińskio, pagal signatūras identifikavo autorinius Lietuvos auksakalių kūrinius, kaupė medžiagą apie auksakalių cechus, tauriųjų metalų dirbinių ženklinimo istoriją, prabavimo rūmus. Dirbdama su šios knygos tekstais, autorė stengėsi laikytis E. Laucevičiaus sumanytos struktūros ir pasirinkto laisvo rašymo stiliaus. Knygą sudaro du dideli skyriai. Pirmajame pristatoma Lietuvos auksakalystės istorija – auksakalystės technika ir tauriųjų metalų prabavimas bei įspaudavimas, auksakalystė Vilniuje iki XVIII a. pabaigos, tauriųjų metalų prabavimas ir įspaudavimas Vilniuje iki XIX a. pabaigos, Kauno prabavimo rūmų veikla ir žydai auksakaliai Lietuvoje; antrajame pateikiamas XV–XIX a. Lietuvos auksakalių katalogas.Reikšminiai žodžiai: Auksakalystė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilniaus auksakalių cechas; 19 amžius; Žydų auksakaliai; Juvelyrai; The Goldsmith; The Grand Duchy of Lithuania; 19th century; Jewish goldsmiths; Jewelers; The goldsmiths' guild in Vilnius.
ENThe book deals with the studies of professional goldsmithery in Lithuania from the late Middle Ages till the end of the 19th c. The idea of it came up more than 30 years ago, but its author Edmundas Laucevičius (1906–1973) did not have enough time to complete this work. Edmundas Laucevičius was an interesting figure in terms of his interests and work style in the community of Lithuanian scientists. A cultural historian and collector collected the material for the ‘Lithuanian Goldsmithery’ in two ways: collected works of Lithuanian goldsmiths not only as a collector but also as a scientist, i.e. he looked for the works in churches, took their photos, was interested in items taken abroad, wrote letters to foreign scientists and collectors; accumulated historical and biographical knowledge on the issues of Lithuanian goldsmithery, compiled a cardfile of goldsmiths, set to arrange the material, the collection of which was started in the interwar period by Polish historians Leonard Lepszy and Euzebiusz Łopaciński, identified auteur works of Lithuanian goldsmiths by signatures, accumulated material about goldsmiths’ workshops, the history of marking precious metal works, assay offices. While working with the texts of this book, the author tried to follow the structure and free style of writing chosen by Laucevičius. The book consists of two large chapters. The 1st one presents the history of Lithuanian goldsmithery, i.e. the goldsmithery technique, hallmarking and stamping of precious metals, goldsmithery in Vilnius by the end of the 18th c., hallmarking and stamping of precious metals in Vilnius by the end of the 19th c., activities of Kaunas Assay Office and Jewish goldsmiths in Lithuania; the 2nd one contains a catalogue of Lithuanian goldsmiths from the 15th to 19th c.