Vilniaus vadavimo sąjunga, 1925 04 26-1938 11 25 : istorinė apybraiža

LT1920 m. Lenkija, nesilaikydama Suvalkuose pasirašytos sutarties, karine jėga užgrobė sostinę Vilnių ir kitas lietuvių etnines žemes. Joms atgauti į kovą telkėsi Lietuvos vyriausybė ir lietuvių visuomenė. Svarbų vaidmenį šioje kovoje atliko Vilniaus vadavimo sąjunga. Ši sąjunga siekė vieno tikslo – išvaduoti sostinę Vilnių ir kitas Lenkijos okupuotas etnines lietuvių žemes. Šį tikslą įgyvendinti ji siekė tik kultūrinėmis priemonėmis. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Sąjunga jau turėjo šimtus skyrių daugelyje Lietuvos miestų, miestelių, bažnytkaimių. Juose buvo 25 tūkst. narių bei 600 tūkst. rėmėjų, t. y. žmonių, turėjusių Vilniaus pasus, kaip simbolinį teisės į Vilnių ženklą, ir kasmet į jį klijavusių tam tikros pinigų vertės ženklelius. Be to, Vilniaus vadavimo sąjungos skyrių bei narių turėjo ir užsienio lietuviai. Ypač aktyviu Vilniaus vadavimo darbu pasižymėjo JAV lietuviai, materialiai rėmę ne tik Vilniaus vadavimo sąjungą, bet ir tiesiogiai vilniečius. Knygoje supažindinama su šios organizacijos atsiradimo istorinėmis aplinkybėmis, jos organizacinės struktūros formavimu ir materialinio pagrindo kūrimu, aprašoma VVS auklėjamojo ir propagandinio darbo patirtis ugdant sąmoningus Lietuvos piliečius, sostinės Vilniaus ir kitų okupuotų lietuvių žemių vaduotojus, rūpestis Lenkijos pavergtais Vilniaus krašto lietuviais. Ši monografija skaitytojams padės suprasti, kas buvo Vilniaus vadavimo sąjunga, kokį vaidmenį ji atliko Lietuvos visuomenėje, ko iš jos veiklos galima pasimokyti šiandien, kuriant ir stiprinant nepriklausomos Lietuvos valstybę.Reikšminiai žodžiai: Lenkai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos - Lenkijos santykiai; Pirmoji Lietuvos Respublika; Sostinė; Tarpukaris; Vilniaus kraštas; Vilniaus vadavimo sąjunga; Vilnius; Capital city; Interwar period; Lithuania - Poland relations; Poles; The First Republic of Lithuania; Vilnius; Vilnius Liberation Union; Vilnius region; Wilno.

ENIn 1920, Poland violated the treaty signed in Suwałki and occupied the capital Vilnius and other Lithuanian ethnical territories. The Government of Lithuania and Lithuanian society united to regain those territories. The Vilnius Liberation Union played an important role in this struggle. This union had one aim, i.e. to liberate Vilnius and other ethnic Lithuanian territories occupied by Poland. The union aspired to implement this aim only with cultural measures. At the end of the fourth decade the union had hundreds divisions in the majority of Lithuanian cities, towns and villages. They united 25 000 members and 600 000 supporters, i.e. people with Vilnius passports as a symbolic sign of their rights to Vilnius. Moreover, foreign Lithuanians also had divisions and members of the Vilnius Liberation Union. Lithuanians in the USA were the most active in this union. They materially supported the Vilnius Liberation Union and directly Lithuanians. The book introduces historic circumstance in which this organisation emerged, the formation of its organisational structure and material basis. It also describes experience in educational and propaganda activities of Vilnius Liberation Union when educating devoted Vilnius citizens, liberators of the capital Vilnius and other occupied lands, and assistance to Lithuanians residing in territories occupied by Poland. This monograph will help readers understand the nature of the Vilnius Liberation Union, its role in Vilnius society, and its lessons to the contemporary society when creating and enhancing the independent state of Lithuania.