Wilenskie impresje Józefa Ignacego Kraszewskiego

LTŠiame straipsnyje, remiantis Juozapo Ignoto Kraševskio kūryba ir atsiminimais, bandoma naujai pažvelgti į rašytojo sukurtą XIX a. Vilniaus erdvės literatūrinę viziją. Analizės metu nagrinėjami keli originalūs miesto aprašymo būdai: Vilniaus panoramos kaip istorinio palimpsesto skaitymas, "amžinųjų miestų" (Babilono ir Nekropolio) erdvės semantikos pritaikymas miesto kraštovaizdžio vaizdavimui, sostinės statuso istorinių pokyčių metu daugiareikšmiškumo specifika (nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki Rusijos Imperijos gubernijos miesto po 1830 m. sukilimo pralaimėjimo). Plačiau analizuojami iki šiol mažai tyrinėti kūrybinio subjekto ir miesto architektūros santykiai (labai novatoriški tuometinėje XIX a. pirmosios pusės lenkų literatūroje), tarp jų Kraševskio intymaus "polio" erdvėlaikio bruožai, įamžinti jo kūrinių autobiografinėje plotmėje, Lietuvos ir Vilniaus istorijos veikaluose, tapyboje.Reikšminiai žodžiai: Autobiografizmas; Antiurbanizmas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Toponimika; Topika (Babilonas; Inferno; Nekropolis); Autobiographism; Antiurbanism; History of the Grand Duchy of Lithuania; Object-recognizer; Literatūra; City-rhetoric; Topophilia; Josef Ignac Kraszewski; Thoposes (Babylon; Vilnius; Inferno; Miesto retorika; Nekropolis); Topofilija; Toposai; Literature; Josef Ignac Kraszewski; Vilnius; City rethoric; Thoposos.

ENAccording to chosen city novels and reminiscences of Jozef Ignacy Kraszewski I would like to raise a questions for discussion and literary-historical reflection the multipronged experience of Vilnius as a historical palimpsest, Babilon, Inferno and Nekropolis personification and finally as a state capital's portrait paradox - from the former proud and splendid capital of the Grand Duchy of Lithuania to the broken-down centre of the Russian Empire's District after the November Insurrection 1830 defeat. I will also try to interpretate the character of the relations "object-recognizer" against city space in the 1830s, which have been analysed rarely in the past. I am also interesting in "intimate polis" scenery contained in autobiographical Vilnius stories and novels. My interpretation reflects various Vilnius impressions and experiences of the Kraszewski (writer, Lithuanian historian, painter-layman). All of my researches will be supported by contemporary culture-anthropological city reflection. [From the publication]