LTStraipsnyje pristatomas unikalus, visiškai emocinis Kraševskio santykis su Vilniumi. Dramatiškuose Vilniuje prabėgusios rašytojo jaunystės atsiminimuose įkalinimo ir ištrėmimo į Rusiją grėsmės išgyvenimus papildo miesto, turinčio didingą praeitį, vaizdinys, kuris tapo vaisingu kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Ankstyvųjų Kraševskio novelių puslapiuose regimas subjektyvus, bet nepaprastai realistiškas Vilniaus paveikslas. Miesto, kuris, rašytojo akimis, išgyveno šlovingas akimirkas. Kraševskis kuria daugiaklodį Vilniaus portretą, kuriame susijungia praeitį menantys pasakojimai ir senoji architektūra, sostinės ir universiteto miesto, bei intelektualinio gyvenimo erdvės prisiminimai. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas klaidingai pamirštoms ankstyvosioms Kraševskio novelėms, daliai jo Vilniaus periodo prisiminimų ir Vilniui skirtiems istoriniams veikalams. Šie darbai įdomūs ne tik dėl literatūrinio Vilniaus vaizdavimo, bet pirmiausia kaip vertingas liudijimas kartos, gyvenusios mieste carinės priespaudos laikais, mieste, virš kurio kabojo piktavalio Nikolajaus Novosilcovo šešėlis.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Realizmas; Jutimiškumas; University of Vilnius; Realism; Physiological sketch; Literatūra; Josef Ignac Kraszewski; Vilnius; Universitetas; Kartos istorija; Literature; Josef Ignac Kraszewski; Vilnius; University; History of generation.
ENThe paper presents a unique, fully emotional Kraszcwski's attitude towards Vilnius. The dramatic memories of his Vilnius youth which mostly consists of his imprisonment and the threat of being deported to Russia when combined with the beauty and magnificent history of the city turned out to be extremely inspiring and artistically fertile. On the pages of Kraszcwski's early novels the author recorded the subjective but in parts deeply realistic picture of the city. The city which, from the writer's perspective, has the moments of its glory behind. Still the memory of the gorgeous past preserved in the buildings and relevant stories, the memory of erstwhile Vilnius capital city status and its rank as the university town and the intellectual life centre let Kraszewski create the amazing multidimensional portrait of the city. The basis of the paper are erroneously forgotten early Kraszewski's novels, the parts of his memories concerning his stay in Vilnius and the historical works dedicated to the city. These works seem to be interesting not only as a literary topic of Vilnius but first of all they turn out to be a valuable testimony of the history of the generation that was to live in the city mutilated by tsarist repressions, in the city which the malevolent shadow of Nicholas Novosilcov hanged out. [From the publication]