Katyčių urbanistinės raidos bruožai XVIII-XX amžiais

LTStraipsnyje pirmą kartą nuodugniau apibūdinamos Katyčių urbanistinės raidos ypatybes XVIII–XX a. (kai miestelis jau buvo susiformavęs). Mažosios Lietuvos šiauriniame paribyje išsidėsčiusi Katyčių gyvenvietė žinota nuo seno kaip svarbi prekyvietė šalia reikšmingo kelio iš Prūsijos į Žemaitiją. Katyčiai atstovavo savitą krašto gyvenviečių tipą, praeityje vadintą tiesiog "turgaviete" (vokiškai Marktflecken) ar bažnytkaimiu. Nuo kaimų tokios gyvenvietės skyrėsi savo intensyviu užstatymu, gausiomis aptarnavimo įstaigomis, miestišku pavidalu bei technologinės įrangos užuomazgomis. 2005 m. Katyčiai (miestelio istorinė dalis) buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą kaip objektas U51 (UK 30184), nenurodant jų vertės. Dar XV a. minėti Katyčiai, XVIII a. šaltiniuose buvo apibūdinti kaip nemaža gyvenvietė su bažnyčia, vandens malūnu, karčema–užeigos namais. Gyvenvietės urbanistinę struktūrą formavo prekybinė, tranzitinė (pagrindine gatve ilgai ėjo svarbusis tarptautinis vieškelis), administracinė-auklėjamoji funkcijos (liuteronų bažnyčia su parapine mokykla, valsčiaus pastatai, muitinė ir kt.). XIX a. Katyčiai nuolat augo, specifinės Katyčių gyventojų profesijos (laikrodininkas, fotografas, mechanikai, elektrikas, dantistai ir kt.) liudijo, kad ten buvo susiklosčiusi gan moderni gyvensena, artimesnė tuometiniam Vakarų Europos lygiui. Sovietinė okupacija, išstūmusi senuosius krašto gyventojus, lėmė klestėjusios gyvenvietės sunykimą. Nepriklausomybės metais restauruota senoji bažnyčia ir jos aplinka tebeformuoja vertingą Mažosios Lietuvos paveldo kompleksą.Reikšminiai žodžiai: Katyčiai; Urbanistika; Gyvenvietės socialinė ir ekonominė raida; Katyčiai; Urban development; Social and economical development; Mažoji Lietuva; 18 amžius; 19 amžius; 20 amžius; Urbanistinė raida; Lthuania Minor; 18-20th century; Townscape development.

ENThe article, for the first time ever, provides a thorough characterization of the peculiarities of the urbanistic development of Katyčiai in the 18th – 20th century (when the town has already formed). The settlement of Katyčiai, located in the Northern periphery of the Lithuania Minor was known as an important marketplace near the important road from Prussia to Samogitia. Katyčiai represented a peculiar type of settlements, which, in the past, was called simply a “marketplace” (“Marktflecken” in German). Such settlements were different from villages by their intensive infrastructure, plentiful servicing institutions, town-like appearance and the rudiments of technological equipment. In 2005 Katyčiai (the historical part of the town) was included into the Register of Cultural Heritage of the Republic of Lithuania as object U51 (UK 30184), without specifying the value. Katyčiai, mentioned already in the 15th century, in the sources of the 18th century was characterized as quite a large settlement with a church, a watermill and a cookshop. The urbanistic structure of the settlement was shaped by the trade, transit (an important international highway was along its main street) and administrative – nurturing functions (the Lutheran church with the parish school, the customs, etc.). In the 19th century Katyčiai was continuously growing and the specific professions of its residents (watch repairer, photographer, mechanic, electrician, dentist, etc.) evidenced quite modern way of life, close to the level of the Western Europe of the time. The Soviet occupation, which pushed out the old residents of the area, resulted in the decline of the flourishing settlement. The old church, restored during the years of independence and its environment still shapes a valuable complex of heritage of the Lithuania Minor.