Kolektyvinės atminties raiška Šiaulių miesto kraštovaizdyje XX a.

LTStraipsnyje yra analizuojama kolektyvinės atminties raiška, jos formos Šiaulių miesto kraštovaizdyje XX a. Konstruojant ir palaikant kolektyvines tapatybes ypatingas vaidmuo tenka kolektyvinei atminčiai. Kolektyvine atmintimi, kuri reiškiasi įvairiais vaizdiniais, miesto kraštovaizdyje materializuojančiaisiais kaip toponimika ar įvairūs urbanistiniai sprendimai ir kt., naudojasi ir nacionaliniai judėjimai, ir totalitariniai režimai. XX a. eigoje iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Šiaulių miesto kraštovaizdis buvo nuolat žymimas kolektyvinės atminties ženklais. Kolektyvinė atmintis kartais įtakojo urbanistinius sprendimus. XX a. politiniai režimai buvo svarbiausi kolektyvinės atminties vaizdinių diegėjai miesto kraštovaizdyje. Tarpukario Lietuvoje kolektyvinė atmintis buvo pajungta siekiant įtvirtinti nacionalizmo idealus, o sovietmečiu kolektyvinė atmintis tarnavo konstruojant sovietinę tapatybę bei ideologiškai indoktrinuojant visuomenę. Šiaulių miesto kraštovaizdyje XX a. eigoje visi kolektyvinės atminties raiškos projektai buvo laikmečio politinio diskurso bei oficialaus istorinio naratyvo materializuoti atspindžiai.Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė atmintis; Kultūrinė atmintis; Miesto kraštovaizdis; Šiaulių istorija.; Paminklai; Cultural memory; City's landscape; Monuments.

ENThe article surveys the expression of the collective memory in the landscape of the town of Šiauliai during the 20th century (until the restitution of independence of Lithuania in 1990). The fonns of expression of the collective memory and images representing the collective memory that have acquired material fonns in the landscape of the town are analysed in the text. Moreover, the article surveys the impact that policy of the collective memory implemented by the state has made on formation of the landscape of the town. It is maintained that the landscape of the town of Šiauliai was being consistently signified by the marks of the collective memory throughout the 20th century. The collective memory was materialised in all possible forms - to begin with local toponymy and to end with urban projects that have emerged under the influence of the images of the collective memory. It is proposed that the main "engineers" of implementation of the images of the collective memory in the landscape of the town through the 20th century were political regimes that employed the collective memory in pursuance of realising nadonalistic ideals during the period of interwar in Lithuania as well as forming Soviet identity and indoctrinating public ideology during the Soviet time. All projects intended for expression of the collective memory used to turn into materialised images of political discourse and official historical narrative of that period. [From the publication]