LTIki šiol beveik visi mūsų lingvistinėje spaudoje rašę apie talentingą prancūzų kalbininką Robertą Gauthiot, eksperimentiškai pradėjusį tyrinėti lietuvių kalbos priegaides ir balsių kokybę, dažniausiai nurodydavo svarbiausią jo lituanistinį darbą – 1903 m. išleistą Buivydžių šnektos aprašą ir dvi mažesnes publikacijas: straipsnius ,,Apie lietuvių kalbos kirtį ir balsių kokybę“ ir ,,Vienas lietuviškas tekstas žemaičių tarme“. Šiame straipsnyje analizuojama Roberto Gauthiot kelionės į Lietuvą ataskaita, kurioje aptarti įvairūs lietuvių kalbotyros, kultūros, literatūros ir Lietuvos istorijos klausimai.Ši Gauthiot ataskaita mums įdomi daugeliu apsektų. Pirmiausia tuo, kad iš jos sužinome, jog ji parašyta po antros Gauthiot kelionės į Lietuvą. Kad buvo dvi kelionės į Lietuvą niekas iki šiol nėra užsiminęs. Dar įdomesnės yra straipsnyje aprašytos ataskaitos vietos, kuriose jis siauriau ar plačiau apibūdina to meto bei ankstesnius leidinius (P. Kriaušaičio Lietuviškos kalbos gramatiką, K. Sirvydo žodyną, A. Janikavičiaus išverstas katekizmą, L. Ivinskio kalendorių ir t. t.) ir bando juos įvertinti.
ENUp until now, almost everyone has written about talented French linguist Robet Gauthiot in Lithuanian linguistic literature, who began to conduct research on the intonation and the vowel quality of Lithuanian, and most often show the most important of his work on Lithuanian language, which was a description of the Buivydžiai dialect published in 1903, and two smaller publications, which were two articles entitled “On Accentuation and Vowel Quality of Lithuanian Language” and “Le parler de Buividze : essai de description d'un dialecte lituanien oriental ”. This article analyses the report of Robert Gauthiot‘s trip to Lithuania, in which various questions concerning Lithuanian linguistics, culture, literature and history are discussed. The report of Gauthiot is interesting for us in many respects. First of all, we find out from the report that it was written after Gauthiot’s second trip to Lithuania. No one has mentioned that he took two trips to Lithuania before. Even more interesting is the place in the report, where he describes publications of that period and earlier periods (P. Kriaušaitis’ Grammer of Lithuanian Language, K. Sirvydas’ dictionary, A. Janikavičius’ translated catechism, L. Ivinskis’ calendars, etc.) and attempted to assess them.