The Resistance of the Church to the soviet regime from 1944 to 1967

LTNuo kontrreformacijos laikų Katalikų Bažnyčia vaidino reikšmingą vaidmenį Lietuvos istorijoje. Ypatingai jos reikšmingumas išaugo XX a., kai formavosi moderni tautinė savimonė, o dvasininkija buvo svarbi Lietuvos elito dalis. Daugybė šiuolaikinių mokslinių tyrimų atskleidė Katalikų Bažnyčios svarbą besiformuojant stipriam pasipriešinimui prieš sovietų okupaciją. Tačiau istoriografijoje dar nebūta bandymų detaliau ištirti, išsamiau paaiškinti ir parodyti, kokia buvo tiesioginė Bažnyčios įtaka šiam pasipriešinimo judėjimui. Tai ir yra šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Bažnyčios pasipriešinimą sovietiniam režimui 1944–1967 m. Siekiant užsibrėžto tikslo, autorius atskleidžia Bažnyčios požiūrį į sovietų režimą ir šio požiūrio kaitą, nagrinėja Bažnyčios ryšius su pogrindžiu bei analizuoja pasipriešinimo sovietų režimo antiklerikalinei politikai formas. 1944 m., prasidėjus antrajai Lietuvos sovietinei okupacijai, daugelis vylėsi, kad tai truks neilgai, o Vakarų šalys nepaliks likimo valiai Baltijos valstybių. Dvasininkai, nors ir neskatino partizaninio judėjimo, tačiau palaikė juos dvasiškai, o kartais remdavo ir materialiai. Bažnyčios hierarchai negalėjo atvirai remti partizanų, bijodami dar didesnių sankcijų Bažnyčiai. Kai paskutinis nepaklusnus sovietų valdžiai vyskupas – arkivyskupas Reinys – buvo suimtas, ir paaiškėjo, kad sovietų režimas Lietuvoje išliks dar kurį laiką, Bažnyčios hierarchų požiūris į sovietų valdžią pradėjo kisti.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Bažnyčios pasipriešinimas; Katalikų bažyčia, sovietinis režimas, pasipriešinimas; Lietuvos Katalikų Bažnyčia; Pasipriešinimas; Sovietų režimo religinė politika; Sovietų valdžia; Catolic churh; Church; Lithuanian Catholic Church; Religiuos pilicy of soviet authorities; Resistance; Resistance of Church; Soviet regime.

ENSince the Counter-Reformation period the Catholic Church has played a significant role in Lithuania’s history. Its significance particularly grew in the 20th c. when modern national self-awareness was formed and the clergy was an important part of the Lithuanian elite. Many modern scientific researches revealed the importance of the Catholic Church for the formation of strong resistance against Soviet occupation. However, there have not been any attempts in historiography to investigate in greater detail, explain and show the extent of direct Church influence on this resistance movement. This paper therefore aims to analyse the Church resistance against the Soviet regime in 1944–1967. The author reveals the attitude of the Church towards the Soviet regime as well as the change of this attitude, examines the contacts of the Church and the underground, and analyses the forms of resistance against anti-clerical policy of the Soviet regime. In 1944, when the second Soviet occupation of Lithuania began, many people hoped that it would not last long and that Western countries would not leave the Baltic States to their fate. Although the clergy did not promote partisan movement, they supported partisans spiritually and sometimes financially. The Church hierarchs could not expressly support partisans in fear of severe sanctions imposed on the Church. When Archbishop Reinys – the last bishop who did not obey Soviet authorities – was arrested and it turned out that the Soviet regime would stay in Lithuania for a while, the attitude of Church hierarchs towards Soviet authorities began to change.

• Cultural and linguistic diversity of the Baltic states in a new Europe / Ineta Savickienė, Violeta Kalėdaitė. Journal of multilingual & multicultural development. 2005, Vol. 26, iss. 5, p. 442-452.
• Reverence and resistance in Lithuanian wayside shrines / Milda Bakšys Richardson. Perspectives in vernacular architecture. 2005, vol. 10, p. 249-267.