Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir lietuvių tauta : lietuvių tautos padėtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

LTNuo XVI a. galima stebėti tendenciją Lietuvos ir lietuvio sampratą atsieti nuo lietuvių kalbos. XIV a. pab. Lietuvos (siaurąja prasme) sąvoka dar buvo gana aiškiai skiriama nuo Rusios, ir žemėlapyje pažymėjus arčiausiai etninės Lietuvos esančias vietoves, kurias šaltiniai priskiria Rusiai, galima apytiksliai nužymėti Lietuvos ir Rusios etninę ribą, o XVI a. I pusėje ši skiriamoji riba jau eina gerokai toliau į pietus ir rytus nuo lietuvių etninių žemių ir apima Slonimą, Naugarduką, Minską. Pastaruoju metu ginčijamasi dėl 1791 m. geg. 3 d. konstitucijos reikšmės Lietuvos valstybei, joje įžvelgiamas noras naikinti Lietuvos valstybinį atskirumą. Galima sutikti, kad tokių tendencijų būta, bet sudėtingame XVIII a. pab. kontekste nereikėtų jiems teikti per didelės reikšmės. Faktiškai iš Lietuvos valstybės tuo metu tebuvo likęs tik vardas – Geg. 3 d. konstitucija jo nenaikino. Pati Lietuvos valstybė buvo nutolusi nuo lietuvių tautos ir ypač jos kalbos, todėl jos egzistavimas tokiu pavidalu ne ką tereiškė lietuvių tautai. Tad šiuo atveju svarbesnė yra kita tendencija - valstybė su savo piliečiais pradėjo kalbėti lietuviškai. Ši tendencija, jei nebūtų nutraukta paskutinio Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo, būtų kur kas esmingiau pakeitusi Lietuvos valstybingumo sampratą nei bet kokie Lietuvos savarankiškumą apeinantys konstitucijos straipsniai. Iš tiesų šios tendencijos nepajėgė sustabdyti nė visiškai Lietuvos valstybingumą sunaikinusi Rusija, nors Rusijos priespaudos sąlygomis lietuvių kalbos kelias į valstybės gyvenimą buvo gerokai pristabdytas ir apsunkintas.Reikšminiai žodžiai: Lietuviai; Lietuvybė; Katalikybė; Valdantysis elitas; Lietuvių kultūra; Mikalojus Daukša; Mažoji Lietuva; Lietuviški elementoriai; Konstitucija, 1791; Vietovardis; Tauta; Lithuanian people; Lithuanity; Kolonizacija; Gimtoji kalba; Catholicism; Governing elite; Maras; Lithuanian culture; Mikalojus Daukša; Migracija; Elementorius; Lithuania Minor; Lithuanian primers; Nation; Constitution of May 3; Colonisation; Native language; 1791; ABC book; Black death; Name of a locality; Migration.

ENFrom the sixteenth century, the trend to separate the concept of Lithuania and Lithuanian from the Lithuanian language can be observed. The concept of Lithuania of the end of the XIV century (in narrow meaning) was still quite clearly separated from Rusia, and after having marked the vicinities closest to the ethnic Lithuania on the map, which are attributed to Rusia by sources, it is possible to lay down ethnic line of Lithuania and Rusia roughly, while in the first half of the sixteenth century this dividing line goes much further south and east from Lithuanian ethnic lands and includes Slonim, Novogrudok, Minsk. Recently, it is argued concerning the importance of 3 May 1791 Constitution to Lithuanian state, the intention to destroy the state separateness of Lithuania is envisaged there. It is true to agree that these trends existed, but in the complex context of the of XVIII century, they should not be given too much importance. In fact, only the name was left from the State of Lithuania at that time - the constitution of 3 May did not destroy it. The state of Lithuania itself was far from the Lithuanian people, and especially its language, therefore its existence as such did not mean much for Lithuanian people. So in this case, another trend is more important - the state began to speak in Lithuanian language with its citizens. This trend, if not stopped by the last separation of Polish-Lithuanian Commonwealth, would change the concept of Lithuanian statehood more significantly than any other articles of constitution which circumvent the independence of Lithuania. Indeed, these trends were not able stopped by Russia which completely destroyed the statehood of Lithuania, although under the conditions of Russia's oppression, the path of the Lithuanian language to the state life was significantly slowed and complicated.