Religinis Vydūno fenomeno kontekstas

LTStraipsnyje nagrinėjamos Vydūno religinės pažiūros, jo santykiai su Prūsijos lietuvninkais, Rytprūsiais ir Prūsijos unijine bažnyčia. Pažymima, kad tik nedaugelis Vydūno gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų akcentuoja jo protestantiškąsias šaknis. Autoriaus manymu, Vydūno mintys apie pasaulinį krikščionybės plėtros fenomeną parodo, kiek giliai ir netradiciškai jis suvokė krikščionybės prigimtį. Atskleidžiama, kad Vydūno religingumas ir požiūris į krikščionybę dėl jo sąlyčio su teosofija daugeliui jo amžininkų buvo nepriimtinas, sietinas pirmiausia su Rytų religijomis, ezoterinis bei atrodė tolimas nuo krikščionybės, ypač tokios jos formos, kokia buvo paplitusi Prūsų lietuvninkų tarpe - surinkimininkų tradicijos, kilusios iš vokiško pietizmo. Pabrėžiama, kad Vydūno domėjimasis pagonybe, Rytų religijų postulatais jį atskyrė nuo laikmečio religinio gyvenimo vyravusių tendencijų. Parodoma, kad kuo daugiau ir giliau Prūsijos unijinė bažnyčia suaugo su valstybe, tuo labiau Vydūnas kaip tautinės mažumos atstovas tolo nuo nuo jos institucinio konfesionalizmo ir prūsiškojo patriotizmo. Daroma išvada, kad religine prasme Vydūnas tapo mediatoriumi tarp dar labai stipriai savo tradicijas ir pasaulėjautą puoselėjančio jo laikmečio religinio pasaulio, kuris jautėsi esąs vienintelis teisus ir savo teisumą tvirtino kolonializmu, prievartine kitų tautų krikščionizacija, ir gimstančio naujo, globalizacijos era paženklinto pasaulio, kuriame pasaulio religijų ir kultūrų įvairovė suvokiama kaip savaime suprantamas ir kasdieninis reiškinys.Reikšminiai žodžiai: Induizmas; Krikšionybė; Lietuvininkai; Mažoji Lietuva; Neoprotestantizmas; Pietizmas; Prūsija; Teosofija; Vedos; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Christianity; Hinduism; Lithuania Minor; Lithuanians from East Prussia; Neo-Protestantism; Pietism; Prussia; Theosophy; Vedas; Vydunas; Vydūnas.

ENThe article deals with Vydūnas religious attitudes, its relation with the Prussian Lithuanians, the Eastern Prussia and the Prussian Uniate Church. It is noted that only a few Vydūnas' life and activity explorers emphasize his Protestant roots. According to the author, Vydūnas' thoughts about the global phenomenon of Christian development reveal how deeply and unconventionally he perceived the nature of Christianity. It is revealed that Vydūnas' religiousness and attitude toward Christianity was unacceptable for many of his contemporaries due to his contact with theosophy, which is primarily related to Eastern religions, isocratic, and seemed distant from Christianity, especially in its form, which was common among the Prussian Lithuanians - the collector traditions derived from German subjection. It is emphasized that Vydūnas' interest in paganism, the postulates of Eastern religions, separated him from the tendencies prevailing in the era of religious life. It is shown that as more and deeper the Prussian Uniate Church has grown up with the state, the more Vydūnas as a representative of a national minority ran away from its institutional confessionalism and prussian patriotism. It is concluded that Vydūnas became a mediator between the religious world of his time and his world, who believed to be the only righteousness, and his own righteousness, claimed to be colonialism, forced Christianization of other peoples, and the emerging world of a new era of globalization, in which the world religion and cultural diversity is perceived as a self-evident and everyday phenomenon.

• Lietuvių ir vokiečių kaimynystė / Arthur Hermann. Vilnius : Baltos lankos, [2000]. 323 p.
• Mažlietuviai Vokietijos imperijoje, 1871-1914 / Silva Pocytė. Vilnius : Vaga, 2002. 303 p.
• Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI-XX amžiuje / Albertas Juška. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 1997. 782 p.
• Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje : ligi Didžiojo karo : istorijos ir statistikos šviesoje : su 3 žemėlapiais / Vincas Vileišis. Vilnius : Versus aureus, 2009. IX, 275 p.