Vydūnas apie krizę, kurią išgyvename ir mes
LTStraipsnio autorius samprotauja apie tautos gyvenimo krizę, primindamas Vydūno įžvalgas ir darydamas aliuziją į dabartį. Darbe analizuojami mąstytojo samprotavimai apie esmingą laisvę, kurios nebuvimas veda į dvasinės kultūros krizę. Vartotojiškos sąmonės nuostatos skatina siekti materialinių vertybių, pamirštant dvasinės saviugdos svarbą, tautos ir valstybės interesus. Toks kelias silpnina tautinį identitetą ir lemia dorovės kultūros nuosmukį. Vydūnui vertybių pamatas – žmogiškumas. Būtent žmogiškumas yra tikrosios, esmingos laisvės požymis. Kiek valstybėje ji reiškiasi, tiek ji yra laisva. Neturėdama dvasinio orientyro, tauta neturi laisvės. Vydūnas tikėjo lietuvių tautos dvasiniu stiprėjimu ir dalyvavimu žmonijos būties raidoje. Pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais atgimė mąstytojo dvasios vertybių paieškos, atsispindėjusios Vydūno pagerbimui skirtuose renginiuose ir ženkluose. Tikėtasi, kad vydūniškoji išmintis pasitarnaus kaip tikrasis tautos dvasinio gyvenimo orientyras. Straipsnio autorius apgailestauja, kad šiuo orientyru vadovaujasi tik nedidelė tautos dalis. Ir apibendrindamas apmąstymus konstatuoja, kad Vydūno filosofija nepelnytai ignoruojama, o idėjos – neigiamos. Argumentuotos kritikos nebuvimą lydi apriorinis jo filosofijos paniekinimas. Tai nepasitarnauja Vydūno iškeltų vertybių, kurių svarbiausioji – žmoniškumas, įtvirtinimui mūsų sąmonėje ir realioje elgsenoje.Reikšminiai žodžiai: Asmenybės ugdymas; Krizė; Kultūros krizė; Laisvė; Moralinės vertybės; Tauta; Tautinė tapatybė; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Žmoniškumas; Crisis; Cultural crisis; Freedom; Humanity; Lithuania; Moral values; Nation; National identity; Upbringing of personality; Vydunas; Vydūnas.
ENThe author of the article reasoned about the crisis of the nation's life, recalling Vydūnas' insights and making allusions to the present. The thesis analyses the thoughts of a thinker about the essential freedom, the absence of which leads to a spiritual culture crisis. The provisions of consumer consciousness encourage the pursuit of material values, forgetting the importance of spiritual self-interest, the interests of the nation and the state. Such a path weakens national identity and leads to a decline in moral culture. For Vydūnas, the base of values is humanity. It is humanity that is a hallmark of true, essential freedom. How much it appears in the state, that much it is free. Without a spiritual reference, the nation has no freedom. Vydūnas believed in the spiritual strength and participation of the Lithuanian nation in the development of humanity. In the first years of restored independence, the search for the intellectual spirit that was reflected in events and signs dedicated to the celebration of Vydūnas was revived. It was expected that Vydūnas' wisdom would serve as a landmark for the spiritual life of the nation. The author regrets that only a small part of the nation is guided by this landmark. In summing up the reflections, he finds that Vydūnas' philosophy is unfairly ignored and ideas are negative. The absence of reasoned criticism is followed by the pre-prime contempt of his philosophy. It does not serve the values of Vydūnas, the most important of which is humanity, in our consciousness and in real behavior.
