Ar buvo Žiemgalių Sidabrės žemė?

• Was there a Zemgalian land called "Sidabrė”?
• Did Sidabrė land of the Semigallians exist?

LTRašytiniuose šaltiniuose 1289-1290 m. minima žiemgalių Sidabrės pilis lokalizuojama 3 km į šiaurės vakarus nuo dabartinio Joniškio miesto. Seniai diskutuojama kam galėjo priklausyti Sidabrės pilis (Sydobre, Sydobren, Sidobren) – Žagarės ar Upmalės žemėms, ar buvo atskira Sidabrės žemė. Darbe naudojamas tarpdisciplinarinis metodas taikant istorijos, archeologijos, gamtos, etnografijos ir kalbotyros duomenis. Nustatant buvusių žiemgalių ribas yra kartografuojami XI-XIII a. archeologiniai paminklai. Paskutinieji archeologijos (pagal paminklų koncentraciją), XIII ir XVI-XVIII a. istorijos ir kalbotyros (XX a. užfiksuotų šnektų ribas) duomenų tyrinėjimai rodo, kad XII-XIII a. buvo atskira Sidabrės žemė. Sidabrės žemę nuo kitų skyrė platesnės arba siauresnės tarpgentinės dykros. Virčiuvis buvo ne tik seniausia Sidabrės skiriamoji rytinė riba, bet ir seniausia riba tarp Rytų ir Vakarų Žiemgalos. Ši upė tarnavo kaip riba ir vėliau XVI-XVIII a. – skyrė Upytės ir Šiaulių pavietus. Įdomu tai, kad senosios administracinės ribos sutampa su XX a. užfiksuotomis patarmių ir šnektų ribomis. Tai leidžia manyti, kad tarmių formavimuisi didelės įtakos turėjo senieji administraciniai junginiai bei liudija apie gyvensenos tęstinumą XIV-XVI a. Detalus XII-XIII a. baltų žemių kartografavimas suteikia ne tik duomenų apie buvusių teritorinių junginių ribas bei jų dydžius, bet taip pat padeda nagrinėti kai kuriuos socialinės archeologijos klausimus – gentinės teritorinės bendruomenės dydį, jos vidinę organizaciją ir panašiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sidabrės žemė; Žiemgaliai; Archeologiniai paminklai; Akmens amžiaus kultūrų ribos; Tarpgentinė dykra; Dubeniuoti akmenys; Sidabrė Historical Land; Semigallians; Archaeoloogical sites; Boundaries; Intertribal wilderness; Cup marked stones.

ENWritten sources (13th c.) mention a Zemgalian castle called Sidabrė located 3 km NW of the present-day town of Joniškis. It has long been debated whether the castle of Sidabrė (Sydobre, Sydobren, Sidobren) belonged to the Žagarė region or the Upmalė region, or whether there was a separate Sidabrė region. The study uses an inter-disciplinary approach that applies data from history, archaeology, nature studies, ethnography and linguistics. Known archaeological landmarks are mapped to determine the borders of Zemgale as they were in the 11th–12th centuries. The latest research in archaeology (concentration of archaeological landmarks), history and linguistics (20th century dialect borders) show that from the 12th to the 18th centuries there was a distinct region called Sidabrė, separated from neighbouring regions by stretches of unpopulated territory of varying width. The river Virčiuvis formed the eastern border of Sidabrė and also the border between eastern and western Zemgale. Later (16th–18th c.) it separated the sub-localities of Upytė and Šiauliai. Interestingly, the old administrative borders match the 20th century dialect and sub-dialect borders. This suggests that the old administrative units had a major influence on the development of dialects, and they bear testimony to the continuity of lifestyle in the 14th–16th centuries. Detailed mapping of the Baltic lands from the 12th to the 18th centuries produces information about the extent of the former territories. It also helps in analysing certain questions of social archaeology, such as the size of the communities in those ethnographic regions and their internal organisation.