Das Opfern des Schweins in der baltischen Tradition

LTStraipsnyje siekiama apžvelgti rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotus kiaulės aukojimo atvejus ir šio aukojimo prasmę. Autorė teigia, kad kiaulė – vienas tipiškiausių chtoninės mitologijos gyvūnų. Kiaulės aukojimas paliudytas daugelio baltų religijos ir mitologijos šaltinių. Tačiau straipsnyje pažymima, kad kiaulės aukojimo ryšys su sėja ir su žemdirbystės deivėmis pastebėtas ne vien baltų, bet ir pietų Europos tautų religinėse tradicijose. Kiaulė buvo laikoma graikų deivės Demetros gyvuliu, su kiaule deivė dažnai vaizduojama terakotose, romėnų dievybėms Cererai ir Tellus taip pat aukota kiaulė, egiptiečiai kai kuriems dievams, būtent Selenai ir Dionisui per pilnatį aukojo kiaules. Atkreipiamas dėmesys į kiaulienos panaudojimą sėjos papročiuose, aprašytuose XVII a. antroje pusėje Mato Pretorijaus ir XX a. lietuvių etnografų. Juose kiaulės sąsaja su agrariniais papročiais, autorės manymu, laikytina senosios mitologinės pasaulėžiūros, siejusios žemdirbystę su religiniais reiškiniais ir tam tikromis chtoninėmis dievybėmis, atplaiša. Straipsnyje apžvelgti lietuvių sėjos papročiai, kuriuose daugeliu atvejų minimos kiaulės kūno dalys – kojos, uodega – sėjos metu suvalgomos ar kaip kitaip panaudojamos siekiant sėkmingos sėjamų augalų vegetacijos. Autorė daro išvadą, kad kad baltai atlikinėjo panašius ritualus kaip ir pietų Europos tautos: kiaulė arba jos dalys aukotos tiek graikų ir romėnų dievams, tiek prūsų palikuonių dievybėms, tiek ir lietuvių žemės deivei Žemynai.Reikšminiai žodžiai: Auka; Aukojimas; Baltai; Baltų religija; Graikai; Kiaulė; Kiaulės aukojimas; Pagoniškieji ritualai; Prūsai; Romėnai; Senovės baltų mitologija; Senovės prūsai; Sėja; Šernas; Žemyna; Žemės deivė; Ancient Prussians; Baltic religion; Goddess of the Earth; Mythology of the ancient Balts; Pagan rituals; Pig; Pig sacrifice; Prussian; Sacrifice; The Balts; The Greeks; The Romans; The sowing; Wild boar; Žemyna.

ENThe article analyzes pig sacrifice and the use of pork as a ritual dish in customs connected with sowing and practiced by descendants of the Prussians. The author explores the custom, which has been described by various sources and practiced in East Prussia in the second half of 17th - century, in relation to the data collected by Lithuanian ethnographers of the 20th century that link the pig to various agrarian processes. Performed during the sewing period and often employing pig parts such as the head, legs, or the tail, the practice may be explained as an echo of sacrificing a pig to the earth and to Žemyna, the goddess of wheat who personifies the earth. It may be presumed that Žemyna had the same function as Demeter had for the Greeks and Ceres and Tellusfor the Romans. [From the publication]