LTLietuvos laisvės byla, besitęsianti nuo sovietų okupacijos pirmųjų metų, rėmėsi Jungtinėse Valstijose skelbiama Baltijos valstybių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą nepripažinimo politika. XX a. aštiuuajame dešimtmetyje, kai Vakarai nuo „šaltojo karo“ pasuko detanto politikos link ir kai 1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje buvo pasirašytas Europos saugiuno ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis aktas, atrodė, kad komplikavosi Lietuvos nepriklausomybės atkovojimo reikalas. Klostantis Lietuvos laisvės bylai nepalankioms aplinkybėms, laisvoji lietuvija, veikdama per politines organizacijas, ėmėsi derinti svarbiausios savo veiklos – Tėvynės laisvinimo – strategijų ir taktiką, apibrėžė naujas politinės veiklos kryptis, numatė darbų eiliškumą. Šiuo laikotarpiu pati lietuvių tauta okupuotoje tėvynėje vėl ima viešai reikšti laisvės siekius. Šiuo leidiniu siekiama supažindinti skaitytoją su Lietuvos laisvinimo sąjūdžiu Vakaruose, išryškinti trijų pagrindinių laisvajai lietuvijai atstovaujančių organizacijų (Amerikos lietuvių tarybos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Pasaulio lietuvių bendruomenės) veiklą Helsinkio, Kelgrado, Madrido, Vienos konferencijose bei kituose tarptautiniuose forumuose. Juose keliant žmogaus ir tautos teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje buvo nuolat pabrėžiama okupuotos Lietuvos padėtis.Reikšminiai žodžiai: Aneksijos nepripažinimas; KGB; Lietuva, nepriklausomybė, Sovietų Sąjunga; Lietuvių išeivijos organizacijos; Lietuvos išeivija; Vakarai; Independency; KGB; Lithuania; Lithuanian emigrees; Lithuanian exile organisations; Soviet Union; Unacknowledgement of annexation; West.
ENThe Lithuanian Freedom Case still continuing from the first years of the Soviet Occupation is based on the policy of non-recognition of the incorporation of the Baltic States into the Soviet Union announced by the United States of America. In the 8th decade of the 20th century, when the Western world turned from the Cold War in the direction of the policy of détente and when on 1 August 1975 in Helsinki the final act was signed at the Conference on Security and Co-operation in Europe, it seemed that Lithuania’s case for freedom got complicated. With unfavourable circumstances for Lithuania’s freedom emerging, by acting though political organisations, free Lithuanians of the world started harmonising strategies and tactics of their key activity, i.e. liberalisation of the Motherland. They defined new directions for political activities and specified the priorities of their works. At that time, the occupied Lithuanian nation started publicly announcing its aspiration for freedom. This issue is aimed at familiarising the reader with the Lithuanian movement for freedom in western states, highlight activities of the main organisations representing free Lithuanian communities (the American Lithuanian Council, the Supreme Committee for the Liberation of Lithuania, the Lithuanian World Community) in international forums organised in Helsinki, Belgrade, Madrid, Vienne Conference and other international forums. The situation of the occupied Lithuania was always emphasised at these forums when discussing violations of human and national rights in the Soviet Union.