Intelektinę nuosavybę reglamentuojantys teisiniai dokumentai XIX a. pirmosios pusės carų valdomoje Lietuvoje

LTSvarbiausiu XIX a. I pusės teisiniu dokumentu, reglamentavusiu intelektinės nuosavybės teisės dalykus Rusijos imperijai priklausiusioje Lietuvos dalyje, laikytinos 1830 m. sausio 8 d. priimtos Rusijos imperijos Vyriausiosios cenzūros valdybos parengtos taisyklės „Apie kūrėjų, vertėjų ir leidėjų teises“, kurios tais pačiais metais buvo prijungtos prie 1828 m. cenzūros nuostatų ir tapo 1828 m. cenzūros nuostatų septintuoju skyriumi „Apie autorių, vertėjų, leidėjų teises“. Dokumentą sudarė 39 paragrafai, suskirstyti į 3 skyrius. Pirmame jų, pavadintame „Apie kūrėjų, vertėjų ir leidėjų nuosavybės teises“, buvo įvardyti autorių teisės objektai. Antrajame skyriuje „Apie akademijų, universitetų, mokyklų, mokslo ir kitų draugijų teises į jų leidžiamas knygas ir literatūros kūrinius“ aptariamos bendruomenių, leidžiančių knygas arba kitokius mokslo ir literatūros kūrinius, išimtinės nuosavybės teisės, o trečiajame skyriuje „Apie teismo ir vyriausybinių institucijų veiksmus dėl reikalų, susijusių su kūrėjų, vertėjų ir leidėjų nuosavybės teisėmis“ paaiškinama, kas atsako už įstatyme pateiktų nuostatų laikymąsi, kaip sprendžiami ginčai tarp autorių, vertėjų, pirmųjų leidėjų arba spaustuvininkų ir knygininkų dėl knygos arba kito mokslo ar literatūros kūrinio nuosavybės, kaip bylinėjamasi dėl sutarčių nevykdymo. Su visais papildymais autorių teisių įstatymas kaip 1828 m. cenzūros nuostatų dalis buvo paskelbtas 1862 m. Sankt Peterburge. Straipsnyje publikuojamas būtent šio varianto vertimas į lietuvių kalbą bei pagal išlikusius XIX a. cenzūros ir leidybos istorijos šaltinius aptariamos jo radimo aplinkybės.Reikšminiai žodžiai: Intelektinė nuosavybė; Cenzūros nuostatai; Knygų leidybos istorija; 19 amžius; Leidybinė veikla; Teisinis reguliavimas; 19th century; Publisching activity; Intelectual property; Law control.

ENThe rules “On the rights of authors, translators and publishers” adopted on 8 January 1830 by the Chief Board of Censorship of the Russian Empire were the most significant legal document of the first half of the 19th century regulating intellectual property rights in the part of Lithuania belonging to the Russian Empire. In the very same year these rules were combined with the censorship provisions of 1828 and became the seventh section of the censorship provisions of 1828 under the heading “On the rights of authors, translators and publishers”. The document consisted of 39 paragraphs divided into 3 sections. The first section under the heading “On the rights of authors, translators and publishers” defined objects of authors’ rights. The second section under the heading “On the property rights of academies, universities, schools, academic and other associations on books and literary works published by them” discussed exclusive property rights of communities publishing books or other scientific and literary works. The third section under the heading “On actions of courts and governmental authorities with regard to matters related to property rights of authors, translators and publishers” specified persons responsible for adherence to the provisions established by the law, the ways disputes on property were solved and cases with regard to violations of agreements were analysed in courts. The law on property rights and all supplements thereto were announced in 1862 in saint Petersburg. The article presents the translation of this edition of the law into the Lithuanian language and discusses its emergence with regard to sources on censorship and publishing of the 19th century.