Regioninės knygos apibrėžtis ir samprata (Žemaitijos knygos pavyzdžiu)

LTŽemaitijos knyga svarbi regiono kultūros istorijos dalis. Straipsnyje regioninė knyga suvokiama kaip lokalinės bendruomenės visas leidybos produktas, tenkinantis jos poreikius. Detaliau analizuojama Žemaitijos istorinė raida, be kurios neišsiversime nustatydami regioninės knygos kultūros erdvę. Žemaitijos statusas ir teritorinis apibrėžimas keitėsi, tad išskiriami trys regiono raidos etapai: 1) LDK (iki 1795), 2) carinės Rusijos (1795-1917) ir Nepriklausomos Lietuvos (1918-1944). Tikslus laiko ir erdvės pasirinkimas leidžia įvardyti Žemaitijos spaudos produkciją, kuri yra pažįstama iš leidybos ir spausdinimo duomenų. Remiantis šiuo principu aprėpiami regiono įvairiakalbiai spausdintinio ir rankraštinio palikimo klodai. Regioninė knyga autoriaus ir kalbos prasme yra nevienalytė. Jos kūrėjais buvo kultūriškai aktyvioji lokalinės visuomenės dalis, tenkinanti asmeninius ir kitų vietos gyventojų poreikius. Bendros politinės ir kultūrinės įtakos lėmė įvairiakalbės raštijos svarbą regiono knygos kultūroje. Daugiau dėmesio, be lietuviškos knygos, skiriama lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, prancūziškai, žydiškai ir vokiškai spaudos produkcijai. Į regioninės knygos tyrimus integruojamas vietos rankraštinis palikimas ir rankraštinė knyga kaip savita regiono knygos kultūros dalis.Žemaičių etninė knyga, išsiskirianti savo tarminiu pagrindu, suvokiama kaip gana savarankiška, bet sykiu integrali Žemaitijos knygos dalis. XVII a. pabaigoje užgimusi žemaitiškoji knyga, dėl žemaičių lituanistinio sąjūdžio XIX a. turėjo tvirtas pozicijas Didžiosios Lietuvos knygos kultūroje. Kuriantis lietuvių bendrinei kalbai ji sumenko, nors žemaičių kultūrininkų pastangomis buvo gaivinama visą XX a. pirmąją pusę. Žemaitijos knyga patyrė bendrus ir tik šiam regionui būdingus knygos kultūros dėsningumus, kurie atsiliepė komplikuotai leidybos situacijai ir regiono knygos kultūros būklei. Remiantis šia regioninės knygos koncepcija Žemaitijos knyga suvokiama kaip savarankiška Didžiosios Lietuvos knygos istorijos dalis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Knyga; Knygos kultūra; Regioninė knyga; Etninė knyga; Spaudos paveldas; Rankraštinis paveldas; Žemaitija (Samogitia); Book; Book culture; Regional book; Ethnic book; Printing heritage; Handwritten heritage; Samogitia.

ENThe Samogitian book is a relevant part of the regional culture history. In this article, the regional book is shown as a publishing product of the local communities which met their demands. Samogitia's historical development is analysed in more detail, whilst its clarifications are essential when determining the spread of regional book culture. The status and territorial delineation of Samogitia had been changing, thus three regional stages are distinguished: 1) tthe Great Duchy of Lithuania (1795), 2) tsarist Russia (1975-1917) and 3) Independent Lithuania (1918-1944). The precise choice of time and space allows us to name the Samogitian press as a production which is familiar from the data of publishing and printing. With reference to this principle, the multilingual layers of printed and handwritten heritage of the region are covered. Regional book in the sense of author and language is variegated. Its creators were culturally active members of local communities, which met the needs of themselves and of other local inhabitants. Besides Lithuanian book, attention is drawn also to Latin, Polish, Russian, French, Jewish and German press production. Local handwritten heritage and handwritten books are integrated into the analysis of regional book as the distinctive part of regional book culture.The Samogitian ethnic book, witten in its peculiar dialect, is recognized as a quite independent and at the same time integral part of Samogitian book. Samogitian book, which had its upspring late in the 17th century, had very strong positions in the culture of Great Lithuania in the 19th century due to the Lituanistic movement. It decreased in the period of generating Lithuanian appellative language, although cultured Samogitians had been recovering it during all the first part of the 20th century. The Samogitian book underwent the patterns that are common and appropriate only for this region and which influenced the complicated situation of publishing and the general state of book culture. Referring to this concept of regional book, the Samogitian book is conceived as a consistent part of the Great Lithuania's book history. [From the publication]