Lietuvos metraščiai ir kronikos

LTLietuvos valstybė susikūrė XIII a. tarp išaugusių Rytų ir Vakarų kultūrų, tačiau dėl istorinių aplinkybių jai iš pradžių didesnę įtaką darė rusų stačiatikių kultūra. Lietuvos metraščių kūrimo židinys neabejotinai susidarė XV a. pradžioje. Lietuvos metraščiai tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos reikalams ir juose vaizduojami tik istoriniai asmenys. Metraštis buvo Lietuvos politinio gyvenimo atspindys, politinės kovos paminklas. Monografijoje pateikiama Lietuvos metraščių rašymo istorija, glaudžiai siejant ją su tų laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyvenimu ir politine mintimi, stengiamasi parodyti, kada ir kas rašė Lietuvos metraščius-kronikas, nuo kada jų autoriai liudijo apie savo laikus, kaip jie sugebėjo pažinti aplinką, kokius ir kaip naudojo šaltinius, kokios autorių politinės pažiūros ir jų raštų politinės tendencijos. Darbe nuosekliai aptariami seniausieji Lietuvos metraščiai ir kronikos: XV a. viduryje Smolenske parengtas Lietuvos metraščių sąvadas; Lietuvos metraščių vidurinysis sąvadas, arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Žemaitijos kronika, parašytas pagal Trumpąjį metraščių sąvadą; Lietuvos metraščių platusis sąvadas, arba Bychovco kronika. Darbe nuosekliai aptariamos ne tik senausi Lietuvos metraščiai ir kronikos, bet ir atlikta jų palyginamoji analizė, nurodytos ginčytinos ir kontraversinės vietos. Monografijoje taip pat aptariami pirmųjų Lietuvos istorikų M.Stryjkovskio ir A.Vijūko-Kojalavičiaus nuopelnai Lietuvos istorijai, atliktas jų Lietuvos istorijų tekstinis ir kokybinis sulyginimas.Reikšminiai žodžiai: Albertas Vijūkas-Kojelavičius; Bychovco kronika; Kronikos; Lietuvos istorija; Lietuvos metraščiai; Lietuvos metraščiai ir kronikos; Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski); Albertas Vijūkas-Kojelavičius; Bychov chronicle; Chronicles; History of Lithuania; Lithuanian annals; Lithuanian cronicles; Motiejus Strijkovskis.

ENThe state of Lithuania emerged in the 13th century between Eastern and Western cultures, however, due to historic circumstance, Russian Orthodox culture had a greater influence on Lithuania. The heart of manuscripts created in Lithuania emerged in the 15th century. Lithuanian manuscripts served for the needs of the Grand Duchy of Lithuania and they depicted only historic personalities. Manuscripts were used to reflect political life as a monument of political battles. The monograph presents the history of manuscripts in Lithuania by closely relating it to the life and political thought of Grand Duchy of Lithuania of that period. The author endeavours to present the time and authors of Lithuanian manuscripts and chronicles, the time authors started depicting their times, the way they perceived the environment, the sources they used and how they used them, their political attitudes and political tendencies in their works. The work thoroughly discusses the oldest Lithuanian manuscripts and chronicles: a digest of Lithuanian manuscripts compiled in the 15th century in Smolensk; the middle digest of Lithuanian manuscripts or the Chronicle of the Grand Duchy of Lithuanian and Samogitia, compiled according to the Brief Digest of Manuscripts; the expanded digest of Lithuanian chronicles or the Bychowiec Chronicle. The work thoroughly discusses the oldest Lithuanian chronicles and manuscripts as well as performs a comparative analysis thereof and defines controversial or disputable places. The monograph also discusses the merits of the first Lithuanian historians M.Stryjkovskis and A. Vijūkas-Kojalavičius to the history of Lithuania and performs a textual and qualitative analysis of their texts.