Žvilgsnis į tarybinę statistiką

LTGalima teigti, kad tarybiniu laikotarpiu buvo atlikta nemažai įdomių ir svarbių statistikos darbų. Tikėtina, kad buvo realiai atspindima vadinamųjų gamybinių šakų veikla, pateikiami socialinės raidos (pagal to meto sampratas) rodikliai, užtikrintas gyventojų statistikos patikimumas, pradėta rengti makroekonomikos statistika. Labai svarbu, kad statistikos darbai leido atsakyti į bene svarbiausią klausimą - ar Lietuva yra Sąjungos išlaikytinė. Statistikos faktai patvirtino, kad ne. Laiku buvo pateikti statistikos skaičiai, reikalingi 1992 m. Lietuvos ekonominės politikos memorandumui. Apibendrinant galima sakyti, kad tarybinė statistika metodologine ir organizacine prasme buvo griežtai centralizuota sąjunginė respublikinė sistema (paskutiniaisiais dviem dešimtmečiais galima buvo įtraukti ir tik respublikinėms reikmėms skirtus rodiklius). Tačiau egzistavusi sistema leido rengti statistinius rodiklius, palyginti tiksliai atspindinčius ekonominę, socialinę ir demografinę būklę. Paskutiniame dešimtmetyje pradėjo formuotis makroekonomikos statistika, visuomet buvo rengiamos analitinės statistinės apžvalgos (mėnesinės, ketvirtinės, metinės), dauguma rodiklių buvo skaičiuojami pagal miestus ir rajonus, dedamos pastangos statistikos praktikai tobulinti. Tačiau nemažai svarbiausių rodiklių (ypač visuminio visuomeninio produkto, nacionalinių pajamų, finansų ir kainų) buvo nepalyginami tarptautiniu mastu. Palyginti galima buvo tik demografinius ir natūrinius gamybos rodiklius. Suprantama, tai ribojo statistinės, ypač palyginamosios, analizės galimybes. Per mažai dėmesio buvo skiriama imčių metodui (nors tikimybių teorijos ir matematinės statistikos lygis buvo aukštas).Reikšminiai žodžiai: Tarybinė statistika; Socialinė-ekonominė statistika; Statistikos raida; Soviet statistics; Social-economical satistics; Development of statistics; Statistika; Tarybinis laikotarpis; Statistics; Soviet period.

ENIt can be stated that a number of interesting and important statistical works were performed in the Soviet times. It is likely that the actual situation of so-called manufacturing branches was revealed, indicators of social development (according to the then notions) were presented, statistical reliability was insured and macro economical statistics were launched. It is important to note that statistical work allowed finding an answer to one of the most important questions, i.e. whether Lithuania was totally maintained by the Soviet Union. Statistical facts proved that it was not true. Statistical data necessary for the Memorandum of Economy Policies of Lithuania in 1992 were submitted on time. In general, it could be stated that in terms of methodology and organisation, Soviet statistics was a strictly centralised republican system of the Soviet Union. However, this system allowed producing statistical data, which rather accurately reflected economical, social and demographic situation. The last decade witnessed the formation of macroeconomic statistics. Analytical statistical reviews (monthly, quarterly and annual) were regularly drafted. The majority of indicators were calculated according to cities and regions, and statistical practice was constantly improved. However, a number of key indicators (especially national product, national revenues, finances and prices) were incomparable on the international level. Only indicators on demographic situation and the situation in the field of subsistence economy could be compared. And this fact limited opportunities of statistical analysis, especially with regard to comparative analysis. Too little attention was paid to the method of samples (although the level of probability theory and mathematical statistics was high).