Psichiškai neįgalių asmenų savivokos ugdymas, taikant poetikos terapiją

LTStraipsnyje analizuojama asmeninės poetikos terapijos, taikomos psichiškai neįgalių asmenų savivokai ugdyti, patirtis. Atskleidžiama psichiškai neįgalaus asmens individualios patirties elementų reikšmė dvasinio universalumo potyriams poetinio ugdymo procese ir metaforiniam pažinimui ugdyti, aprašoma neigiamų išgyvenimų transformavimas poetinio ugdymo procese ir jo poveikis į savivoką, Aš efektyvumą. Pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija, konstruktyvistinė socialinės tikrovės pažinimą aiškinanti paradigma. Taikytas fenomenologinio stebėjimo metodas savivokos ugdymo programos cikle. Remiantis atlikta gautų duomenų analize, galima teigti, kad poetikos terapija yra naudinga psichiškai neįgalių asmenų savivokai ugdyti. Skaitymas ir diskusija apie skaitymo sužadintus jausmus leidžia atskleisti ugdytinių asmeninės patirties detales. Per poetikos terapijos valandas sudaromos prielaidos įsisąmonintos patirties, kuriai būdingi pirmiausia neigiami paskatinimai, transformavimui, taip pat asmeniui sudaroma galimybė prisiminti kitokią patirtį - tą, kuriai būdingi teigiami paskatinimai. Veiksmingumo suvokimo stiprėjimas susijęs su socialiniu išsivystymu ir intelektualumu. Terapinio pokalbio metu patvirtinamas ugdytinio veiksmingumas, rašymo užduotys suteikia galimybes susieti asmenį ir asmeninę patirtį su archetipiniais simboliais ir atsipalaiduoti nuo įtampos žvelgiant į realybę ir išgyvenant skausmą. Neigiama patirtis kūrybiškos veiklos metu transformuojama ir turi teigiamos reikšmės kognityvinėms funkcijoms ir Aš veiksmingumui, ugdomojo proceso metu asmens savivoka didėja.Reikšminiai žodžiai: Psichagogika; Poetikos terapija; Savivoka; Psychogogy; Poetics therapy; Self-perception.

ENThe article discusses poetry therapy as a tool for education of mentally disabled people. The most characteristic methods of educational activities are discussed and experience of education is analysed from a theoretical point of view. The goal of this article is to present personal educational experience of poetry therapy used to develop ability of mentally disabled people to perceive the Self. The problem of research: the importance of disclosure of elements of mentally disabled person's individual experience for development of experiences of spiritual universality and metaphorical cognition; transformation of negative experience impacts on self-efficacy in the process of poetry education. Methodology of research: this work is based on qualitative research and paradigm of constructivism; phenomenological observation was used for data collection. The conclusions is that poetry therapy as a tool is useful for teaching mentally disabled people to perceive the self. Reading and discussion on awoken feelings serve for disclosure of client's (learner's) personal experience. Therapeutic conversation confirms client's self-efficacy, writing exercises empower a person to connect personal experience with archetypical symbols and to reduce tension facing reality and dealing with pain. Negative experience is transformed into creative actions and has a positive influence on cognitive functioning and self-efficacy. In the process of education person's ability to perceive self increases.