Meno terapijos įtaka gyvenimo kokybei sergant psichikos liga

LTStraipsnyje, remiantis atlikto tyrimo SF-36 (Gyvenimo kokybės įvertinimo klausimynas) rezultatais, siekiama atskleisti meno terapijos kaip psichinio harmonizavimo priemonės reikšmę, sprendžiant psichikos sutrikimais sergančių žmonių komunikacijos problemas, gerinant jų gyvenimo kokybę, kūrybinės saviraiškos potyrius. Tyrimu siekta nustatyti ir įvertinti psichikos ligomis sergančių pacientų, kuriems stacionare buvo taikyta meno terapija, gyvenimo kokybės pokyčius. Apklausti 212 psichikos ligomis sergantys Kauno miesto psichiatrijos ligoninių stacionare, kur vykdomi užimtumo ir meno terapijos užsiėmimai, besigydantys pacientai. Rinkti demografiniai, pagrindiniai psichikos ligos anamnezės duomenys. Šio tyrimo pasirinkimą nulėmė aplinkybė, kad Lietuvoje dar nebuvo tirta psichiniais sutrikimais sergančių žmonių aplinka, skatinant socialinį bei kultūrinį gyvenimą, jų gydymo procese taikomos meno terapijos reikšmė. Stacionaro pacientai vidutiniškai dalyvavo 11,05 ± 0,29 užsiėmimų. Moterų ir vyrų motyvacija dažniausiai buvo vidutiniška, diagnozė tam įtakos neturėjo. Funkcinių rodiklių pokyčiai (fizinė funkcija, veiklos apribojimas dėl emocinės būklės, psichikos sveikata, energingumas / ! gyvybingumas, bendras sveikatos suvokimas, sveikatos pokytis) statistiškai patikimai skyrėsi j tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse. Gauti duomenys parodė, kad į strategijos įgyvendinimo j programą turėtų būti įtraukta meno terapija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichikos liga; Meno terapija; Gyvenimo kokybė.; Psichical deseese; Art therapy; quality of the life.; Gyvenimo kokybė; Art therapy in education; Life quality.

ENThe purpose of this article is to reveal significance of art therapy as a means of mental harmonization in solving communication problems for people with mental disorders, in improving their life quality with experiences of creative self-expression on the basis of the results of the research applying SF-36 survey (life quality evaluation questionnaire). The aim of the research was to examine and evaluate life quality variations for mental patients who had had art therapy applied in their hospital treatment. The sample of the research included 212 in-patients with mental illnesses at mental institutions of Kaunas where occupational and art therapy courses are being held. Demographic and main data on anamnesis of mental illness were collected. The fact that the environment of mental patients stimulating their social and cultural life, and the role of art therapy applied in the treatment had never been investigated in Lithuanian before served as the main reason for this kind of research. The average number of sessions for in-patients amounted to 11.05 ± 0.29. The women and men in the research demonstrated average motivation and it was not influenced by diagnosis. The change in functional indicators (physical function, limitation of activity due to emotional state, mental health, exuberance / vitality, general perception of health, health variation) statistically significantly differed in the researched and monitored groups. The received data indicated that art therapy should be included into the program of strategy implementation. [From the publication]