LTKnygoje išsamiai pristatomas dviejų Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių (1918-1940 m.) grafikos menas. Knygoje aptariama grafikos vieta ir visuomeniniai jos poreikiai, aptariamos pagrindinės tuo metu veikusios leidyklos ir spaustuvės bei mokyklos, kuriose galima buvo išmokti šio amato. Monografijoje grafikos problematika skirstoma į tris stambias dalis – 1) grafika kaip visuomenės ir valstybės poreikių vykdytoja, 2) grafika kaip grynojo meno rūšis (šiame skyriuje aptariami estampai, ekslibriai ir bibliofilo knyga) ir 3) grafika kaip kasdieninių reikmių žanras (aptariami leidžiami žurnalai ir knygos, plakatas bei reklama). Stengtasi aprėpti visas lietuviškos grafikos rūšis bei formas, liudijančias kasdienybės įvairovę. Pristatoma nemažai kūrinių, kurie iki šiol nebuvo pažįstami Lietuvos dailės mėgėjams. Naują kontekstą įgyja gerai žinomi darbai, išryškėja iki šiol marginalijomis laikytų taikomosios dailės pavyzdžių visuomeninė bei meninė vertė, kartu prasiplečia žinios apie kai kurių grafikų kūrybą. Knyga atnaujina pažintį su Lietuvos grafikos aukso fondu, padeda kiek kitaip pažvelgti į tyrinėtas estampo, ekslibriso, dailininko knygos arba plakato sritis, įvertinti daugiatiražių leidinių, reklaminių skelbimų, emblemų, blankų, vokų, pašto ženklų meniškumą. Knygoje panaudotos reprodukcijos kūrinių, saugomų Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Adelės ir Pauliaus Galaunių namų, Antano Žmuidzinavičiaus namų, Šiaulių Aušros" muziejaus rinkiniuose.Reikšminiai žodžiai: Bibliofilo knyga; Ekslibrisas; Estampas; Grafika; Knygos; Leidyklos; Lietuvos grafika; Meno istorija; Nepriklausoma Lietuvos valstybė (1918-1940); Plakatas; Reklama; Spaustuvės; Tarpukaris; Žurnalai; Advertising; Art history; Bookplates; Books; Ex-libris; Independent State of Lithuania (1918-1940); Interwar period; Journals; Lithuanian graphics; Plate; Posters; Printers; Printmaking; Publishers; The Graphic Arts; The bibliophile's book.
ENThe book thoroughly presents the art of graphics during the two decades of independence of Lithuania (1918–1940). The book discusses the place of graphics and its public needs, the major publishing and printing houses operating at that time and teaching the art of graphics. The monograph analyses the art of graphics in three major aspects: 1) graphics a performer of public and state demands, 2) graphics as a type of pure art (this section discusses printmaking, bookplates and bibliophile books) and 3) graphics as a genre of everyday needs (journals and books, posters and advertising are discussed). The author of the book seeks to cover all types and forms of Lithuanian graphics evidencing the variety of everyday life. A great number of works previously unknown to amateurs of Lithuanian art are presented. Well-known works gain new context, and the public as well as artistic value of examples of applied arts previously considered to be marginal are presented in new light. Works by some graphic artists are presented in more detail. The book presents the golden fund of Lithuanian graphics in new light and helps perceive the analysed printmaking, bookplates, books or posters in a new way as well as evaluate the artistic value of multi-edition issues, advertisings, emblems, forms, envelopes, post stamps. The books contains reproductions of works kept in the Lithuanian Art Museum, the National Museum of Lithuania, M. K. Čiurlionis National Art Museum, Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, Galaunė Family Museum, A. Žmuidzinavičius creations and collections museum and Šiaulių Aušros museum.