Professional activity as social process of human resource development in self-directed learning (case of public administration)
LTPristatomi tyrimo rezultatai yra dalis trijų dalių (kokybinės ir dviejų kiekybinių) tyrimo projekto, finansuoto Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo. Straipsnyje koncentruojamasi tik į vieną sektorių - viešąjį administravimą. Todėl rezultatai ir siejami su viena fokusine grupe, atstovavusia minėtą sektorių (bendras fokusinių grupių skaičius - 4 po 6 asmenis kiekvienoje). Nėra atlikta tyriminių studijų užsienio šalyse ir Lietuvoje, kuriose būtų sujungtos kompetencijos, vystymosi, savaiminio mokymosi ir mokymosi darbo vietoje koncepcijos, jas siejant su vidiniais kaitos šaltiniais organizacijoje, kaip prielaidomis, kompetencijų. Aktuali problema - prieštaravimas tarp dviejų aspektų: sparčių viešojo administravimo sektoriaus veiklų pokyčių; viešojo administravimo sektoriuje dirbančių specialistų kompetencijos kaitos poreikio, nes savaiminis mokymasis darbo vietoje ir kompetencijos vystymasis tampa aktualiais moksliniame ir praktiniame lygmenyse. Sprendžiama kompleksinė mokslinė problema, kurią sudaro tokie klausimai: koks yra kompetencijų tobulinimo ir vystymosi mechanizmas vykstant savaiminiam mokymuisi darbo vietoje? Kokias prielaidas sukuria viešojo administravimo sektoriaus veiklų kontekstai ir situacijos vystytis kompetencijų struktūrai ir ją plėtoti? Tyrimo objektas - kompetencijos tobulinimas profesinėje veikioje savaiminiame mokymesi viešojo administravimo sektoriuje. Tyrimo tikslas - nustatyti viešojo administravimo sektoriuje dirbančių specialistų kompetencijų vystymąsi ir tobulinimą veikiančius skirtingų lygmenų pokyčių šaltinius, apibūdinant veiklų kontekstus.Teorinis specialisto parengimas ir jo turimos teorinės žinios yra specialisto profesinės savivertės ir efektyvaus veikios realizavimo prielaida, tačiau vien teorinio pasirengimo nepakanka keisti paslaugų kultūrą organizacijoje ir dalyvauti priimant sprendimus. Tam reikalingas profesinis asmens orumas, identifikavimasis su organizacija vardan klientų gerovės ir paslaugų efektyvumo teikiant jas humaniškai. Viešajame sektoriuje dirbantys specialistai neretai išgyvena kontraversijas - jie patys mato poreikį plėtoti ar vystyti savo kompetencijas, tačiau viešojo sektoriaus organizacijos nerodo intereso turėti nuolatos plačios apimties gebėjimų tobulinančius darbuotojus. lnformantai teigia, kad jiems gilesnis savo atliekamos veikios pažinimas yra net tik stimulas nuolatos ūgyti naujų gebėjimų, bet ir savaiminis poreikis. Viešąjį sektorių atstovaujančiose organizacijose naujų žinių ir / ar gebėjimų įgijimas orientuojamas išskirtinai tik į ribotus, specifinius organizacijos poreikius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Savaiminis mokymasis; žmogiškųjų išteklių vystymas; Kompetencija; Self-directed learning; Human resource development; Competence; Competence; Competence development; Holism; Self-directed leaming; Social constructivism.
ENThe problem presented in this research consists of the following questions: What is the mechanism of competence improvement and development in self-directed learning at work environment. What premises do situations and contexts of activities of public administration sector create for development of competence structure and its expansion? Research subject is competence development in professional activity in the self-directed learning in public administration sector. Research aim is to identify the sources of different level changes that influence the development and improvement of competences of public administration sector specialists by describing the activity contexts. Research objectives are to highlight the dynamics of practical competence structure and the contextuality of the competence development by integrating the activity change and self-directed learning; to describe the model of competence development in self-directed learning at work environment. The data were analyzed by applying the qualitative content analysis. [From the publication]
