LTTyrimo tikslas: ištirti klasės auklėtojo požiūrį į bendravimo ir bendradarbiavimo kokybę su mokiniais iš probleminių šeimą. Analizuoti pedagoginę, psichologinę, sociologinę, vadybinę literatūrą nagrinėjama tema; išsiaiškinti kaip klasių auklėtojai vertina bendravimo ir bendradarbiavimo su mokiniais iš probleminių šeimų kokybę. Tyrime dalyvavo penkių Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų 50 klasių auklėtojų. Straipsnyje akcentuojama, jog šiandien mokykla neužtikrina probleminėse šeimose augančių vaikų socialinės reabilitacijos. Dažnai neteisingai elgiamasi su neturtingais, negabiais, negražiais, "kitokiais" vaikais, taip pat su vaikais, kurių tėvai geriantys, nerūpestingi, neturtingi, neįgalūs, išsiskyrę ir pan. Klasės auklėtojas yra tas asmuo, kuris turi būti arčiausiai vaiko, nepriklausomai nuo to, iš kokios šeimos vaikas yra kilęs. Tačiau iki šiol palyginti mažai domėtasi ir beveik netyrinėta klasės auklėtojo ir mokinių iš probleminių šeimų bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė. Stokojama informacijos, priemonių kurios padėtų detaliau išanalizuoti esamą situaciją išsiaiškinti, ar bendravimas ir bendradarbiavimas tarp šių klasės bendruomenės atstovų yra pakankamas, kokia yra jo svarba šiems vaikams, kaip galėtų pasikeisti šių Mokinių gyvenimas, jei klasės auklėtojas bendravimui ir bendradarbiavimui su jais skirtų daugiau dėmesio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė; Klasės auklėtojos; Mokiniai š probleminių šeimų.; quality of communication and collaboration; Class mentor; Students from problematic families.; Klasės auklėtojas; Prpbleminės šeimos; Mokiniai iš probleminių šeimų; Students from problematic families.
ENThe aim of the research is to explore the opinion of class mentors about the quality of communication and elaboration with students from problematic families. To achieve the aim, the following objectives were set: to analyze Pedagogical, psychological, sociological, management literature on topic explored; to explore the opinion of class mentors about the quality of communication and collaboration with students from problematic families. Fifty class mentors from five Šiauliai town comprehensive schools participated in the research. The article suggests that today a school does not ensure social rehabilitation of children who grow up in the Problematic families. Often there is wrong behaviour with poor, talentless, not pretty, "different" children as well as with children whose parents are addicted to alcohol, careless, poor, disabled, separated and so on. The mentor is a person who has to be the closest to the child, independently of the family the child is from. However, relatively scant attention was Paid to the quality of communication and collaboration between students from problematic families and a class mentor until these days, it remained almost unexplored. There is a lack of information and means that could help to analyze the current situation in detail, to clear up whether communication and collaboration between these representatives of the class community is sufficient, what the importance of it for these children is, how the life of these children could change if the Mentor of the class paid more attention to communication and collaboration. [From the publication]