Kupiškio krašto dvarų likimai XX amžiuje

LTStraipsnyje trumpai apžvelgiama XX a. Lietuvos dvarų situacija vieno konkretaus regiono pavyzdžiu. Laikotarpis skirstomas į keturis periodus, kurių kiekvienas dvarų likimus veikė skirtingai, tačiau, nepalankiai. Dvarų paveldą Kupiškio krašte sudaro: a) dvarų sodybos su plg. neblogai išlikusiais vienu ar keliais pagrindiniais statiniais, b) dvarų sodybvietės su autentiškų želdinių ir statinių fragmentais; c) atskiri buvusių dvarų infrastruktūros elementai. I grupės objektų yra vos keletas. Jie dažniausiai gerai prižiūrimi, pagal galimybes restauruoti ar pakankamai suremontuoti, pvz., Adomynė, Bražiškiai, Noriūnai, (iš dalies) Salamiestis, Palėvenėlė. Didžiulis Palėvenės dvaro kopleksas lieka ties grėsminga pražūties riba. II grupę sudarytų kelios dešimtys sodybviečių ar jų fragmentų. Kai kuriose sodybose (Mirabelyje, Šetekšnoje) dar esama architektūriškai ir istoriškai vertingų statinių, bet jei neatsiras veiklių šeimininkų ir nebus imtasi skubių priemonių, artimiausiais metais jie taip pat baigs griūti Kitose sodybose (Zasinyčiuose, Pamarnakiuose, Vaduvose) didžioji dalis architektūrinio paveldo jau negrįžtamai prarasta, bet dar būtų galima saugoti kitus, pvz., kraštovaizdžio elementus. III grupei priskirtini visiškai išnykusių dvarų sodybų bajoriškosios kultūros elementai kraštovaizdyje (pvz., dvarininkų kapeliai, Subačiaus dvaro grūdų magazinas, Liutynės dvaro malūno ant Akmenos upelio liekanos ir pan.) Apie pusės iš XX a. pr. Kupiškio krašte buvusių dvarų ir dvarelių sodybų šiandien dažnai nelikę nė pėdsako.Reikšminiai žodžiai: Kupiškio kraštas; Dvarai; žemės reforma; Nacionalizacija; Paveldo apsauga; Kupiškis District; Manors; The Land Reform; Nationalization; Heritage protection; Melioracija; Manors (estates); Land amelioration.

ENAt the turn of the 19th-20th centuries the area of present Kupiškis District numbered around a hundred manors and granges of large or middling landowners (50-1oo ha). Usually most of these granges were no longer owned by the gentry, but by richer peasants and townspeople. The 20th century history of the manors in this region can be divided into four more prominent periods, just like the history of the entire country: a) prior to 1918; b) 1918-1940 - the period of the Independent Lithuanian Republic; c) 1940-1990 - Soviet occupation; d) the period after 1990. During Soviet years many buildings of the manors disappeared from the face of the earth. The buildings that were put to public use had the highest chances to survive, however after the 1990 re-establishment of Lithuanian independence far from all of the surviving buildings have been taken adequate care of the manor houses of Adomynė, Noriūnai, Salamiestis are being restored and cared for, while the manor house of Antašava and the park has no owner. The residential house of the little llčiūnai Manor is well maintained, but the wooden houses of the manors of Šetekšna, Laibiškis, Kumpiniškis are decaying now since their tenants have left the buildings. The original owners of the manor-farmsteads Palėvenėlės, Palėvenės, Bražiškiai and Ratautiškis regained possession of their property and put efforts, within their capabilities, to conserve and restore the buildings and the grounds, to adjust the manors to recreation needs.