Privatūs palivarkai Žemaitijoje XVI a. antroje pusėje: arealas ir steigimo tendencijos

LTXVI a. Žemaitija Vidurio Europoje laikoma vien a iš nedaugelio sričių, kur neįsivyravo palivarkinis ūkis. Ankstesni mokslininkų tyrimai parodė, kad XVI a. antroje pusėje, t. y. po Valakų reformos jie nebuvo steigiami nei vyskupo , nei valstybinėse žemėse. Straipsnyje siekiama parodyti, kad to meto Vidurio Europoje paplitęs ūkininkavimo metodas nebuvo svetimas šiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) regionui. Remiantis Žemaičių žemės teismų aktų duomenimis, išaiškinta, kad XVI a. antroje pusėje privačiose valdose buvo įsteigti 26 palivarkai. Juos lokalizavus nustatytas arealas, steigimo ir laikymo tendencijos. Nors LDK oficialiu palivarkų steigimo pradininku buvo valdovas, Žemaitijoje jų organizavimo pirmiausia ėmėsi bajorija, kurios didžiąją dalį sudarė LDK ir Žemaitijos elitui priklausę asmenys. Taip pat buvo pastebėtos bajorijos pastangos palivarkus išlaikyti savo šeimos rate. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemaičių kunigaikštystė; 16 amžius; Privati žemėvalda; Palivarkai; Arealas; Samogitian Duchy; 16 th century private; Landownership; Poliwarks; Area.; 16 amžius; žemėvalda; Valakų reforma; 16th century; Private landownership; Area.

ENHistoriography today is still dominated by the paradigm asserting that 16th century Central Europe to the east of the River Elbe was dominated by poliwarks (palivarkai), e.g., large landed estates, from a few to tens of lans, based on corvée labour (this type of agricultural activity is also referred to as a Central European model of economic activity). Yet in some of the areas in this region the poliwark economy was not established or the agricultural units of such a nature were very few. Among such are some of the lands of the Czech Republic, eastern Belarus and Samogitia - western Lithuania. W i t h the economic changes of the i6th century and the introduction of rent this area was until the i8th century allegedly dominated by the seniority type of relationships, while the poliwark-serf system of agriculture introduced by the Valakas Land Reform (one valakas equalled 20-24 ha) was never implemented in Samogitia. On the basis of the materials of the acts of Raseiniai Samogitian lawsuits over land, 26 poliwarks were recorded as set up on private landholdings in the second half of the 16th century. Once their locations were established, the area of occurrence was defined. The poliwarks were situated in the central part of Samogitian County, their spread from southeast to northwest was recorded.The holders oipoliwarks were primarily individuals from the elite of the Grand Duchy of Lithuania and Samogitia who sought to keep the poliwarks within their family circle as witnessed b y the documents of the landholdings. Only in the 1590s some of the poliwark landholders were simple gentry. Initial research has revealed that even though poliwarks were not set up on either the bishops or state owned lands in Samogitia, they were set up on private landholdings. This leads to a conclusion that this region of the Grand Duchy of Lithuania was also impacted by the new method of farming proliferated in Central Europe, even though its spread, structure and other aspects need to be researched in the future. [From the publication]

• Katalikų Bažnyčia ir Reformacija Žemaitijoje XVI a : esminiai raidos bruožai / Vacys Vaivada ; Klaipėdos universitetas. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. 247 p.
• Kultūrinio kraštovaizdžio formavimasis Žemaičių aukštumoje / Filomena Kavoliutė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2004, t. 34, p. 23-31.
• Lietuva Vidurio ir Rytų Europoje XVI-XVIII amžiuje: "feodalinė reakcija" ar periferinis kapitalizmas? / Darius Žiemelis. Lietuvos istorijos studijos 2006, t. 18, p. 51-68.
• Privatūs valdų kompleksai ir susisiekimas. Dar vienas atvykusių bajorų evangelikų, bažnyčių fundatorių, žemėvaldos formavimo aspektas Žemaitijoje XVI a. antrojoje pusėje – XVII a. pradžioje / Jolanta Skurdauskienė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2013, t. 27, p. 118-139.
• XVI a. pirmos pusės žemaičių valdžios elitas: kilmė ir tapatumas / Eugenijus Saviščevas. Žemaičių istorijos virsmas : iš 750 metų perspektyvos / sudarė Antanas Ivinskis. Vilnius: Aidai, 2004. P. 173-182, 197.
• Žemaičių diduomenė ir politinė padėtis Žemaitijoje XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje / Rimvydas Petrauskas. Žemaičių istorijos virsmas : iš 750 metų perspektyvos / sudarė Antanas Ivinskis. Vilnius: Aidai, 2004. P. 151-172, 196.