Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinio elito šeimyniniai turtiniai konfliktai

LTStraipsnyje yra analizuojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialiniam elitui priklausiusios Kiškų giminės šeimyniniai turtiniai konfliktai bei jų sprendimo formos. Išskiriami trys esminiai ir nuolat pasikartojantys konfliktiniai taškai dėl moterų kraičio, šeimos narių nesutarimai dėl tėvų palikimo ir našlių teisės disponuoti turtu apribojimai bei užginčijimai. Visuomenei buvo žinomi tik ,,išviešinti“ konfliktai, kuomet į teismo institucijas kreipdavosi nukentėjusioji pusė. Teisiniai konfliktai dažniausiai kildavo dėl vyresniojo šeimos vyro neteisėtai pažeidžiamų kitų nelinkusių nusileisti šeimos narių interesų. Moterys dažnai tapdavo nukentėjusiomis, jei joms, dar būnant neištekėjusiomis, mirdavo tėvas. Broliai ne visada sąžiningai padalindavo mirusių tėvų turtą ir vykdydavo nurodymus dėl seserų kraičio. Teisinių konfliktų objektas būdavo ir moterų į kitą šeimą išnešto turto valdymas po jų mirties. Mirus bevaikei moteriai, o jos vyrui vedus antrą kartą, mirusiosios šeima pageidaudavo susigrąžinti buvusios žmonos atneštą turtą. Tokio turto susigrąžinimą lemdavo mirusiosios šeimos ar sutuoktinio šeimos įtakingumas. Moteriai, tapus našle, vyro giminės vyrai stengdavosi apriboti jos teises dėl vaikų turto ir jų auklėjimo, o nesusilaukus vaikų, iš velionio vyro paveldėtą moters turtą norėdavo susigrąžinti buvusio vyro šeima. Šeimos narių turtiniai interesai visada emocinius ryšius nustumdavo į antrą planą.Reikšminiai žodžiai: Lletuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeima; šeimyniniai santykiai; šeimyniniai konfliktai; The family in the Grand Duchy o f Lithuania; Family relationships; Family conflicts.; šeima; Nuosavybė; Family; Property; Family conflicts; LDK; Šeima; šeimos santykiai; šeimos konfliktai; The family in the Grand Duchy of Lithuania.

ENThe idea to start such research emerged in the process of digging into the protocols of proceedings o f legal cases contained in the Archives of the Chancellery o f the Grand Duchy of Lithuania (Lietuvos Metrika). Conflicts sparked over division of property between the closest relatives emerged in these documents like a recurrent problem. The concept of "familial conflicts" in the article defines a discord in the family between first-line relatives "made public" by taking them to legal institutions to claim material, moral or physical damage. The extant 16th-century documents - manifest that conflict situations involving relatives were no fewer in the 16th century than in present times. Such conflicts erupted in the process o f sharing, separation and handover of property, when offence against human honour and dignity was deemed to be committed. I n most cases the two factors concurred. Some of these conflicts were handled legally, that is, taken to court. Yet there also were instances of family drama occurring that caused gross physical violence, the destruction of the estate property and murder of the household members, later turning into drawn out litigations. Three main conflict sources recurring across different social strata are identified in the article: family conflicts over woman's dowry; conflicts among family members over parental inheritance; contestation of widows' right of disposition of property and limitations o f rights. Property was a routinely encountered bone o f contention in the family, as material concerns prevailed over the sentiment of unity of the family. The conflict was usually triggered b y a senior family male impinging on the interests o f other family members, who, in turn, were reluctant to make concessions. [From the publication]

• Kiškų giminė LDK XV-XVII a : geneologinis tyrimas / Nelė Asadauskienė. Vilnius : Vaga, 2003. 390 p., [12] iliustr. lap.
• Leonas Sapiega : (gyvenimas, valstybinė veikla, politinės ir filosofinės pažiūros) / Stanislovas Lazutka. Vilnius : Margi raštai, 1998. 175 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515-1584 m.) / Raimonda Ragauskienė. Vilnius : Valstybės žinios, 2002. 447 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 10 (1440–1523); Užrašymų knyga 10 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Egidijus Banionis, Algirdas Baliulis]. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. 179 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 224 (1522-1530) ; 4-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; spaudai parengė S. Lazutka ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1997. cxlvii, 512 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 230 (1542) ; 11-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; [parengė tekstus - I. Valikonytė, S. Viskantaitė, dalykų rodyklę - S. Viskantaitė, I. Valikonytė, asmenvardžių rodyklę - S. Viskantaitė, I. Valikonytė, vietovardžių rodyklę - S. Viskantaitė, L. Steponavičienė]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2001. XXXIX, 119 p.
• Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė / Vytautas Andriulis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2003. 191 p.
• Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) / Irena Valikonytė, Stanislovas Lazutka, Edvardas Gudavičius. Vilnius : Vaga ; 2001. 381 p.
• Sugyvenimas ir meilė. Jokūbo Nagurskio šeimos pavyzdys / Rita Regina Trimonienė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: vyrai ir moterys / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 163-177.
• Vaikas XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: galimi auklėjimo ir socializacijos modeliai / Jolita Sarcevičienė. Menotyra. 2003, Nr. 2 (31), p. 4-10.