Didžiojo kunigaikščio medžioklė: pasakojimas, vaizdas, alegorijos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Didžiojo kunigaikščio medžioklė: pasakojimas, vaizdas, alegorijos
Alternative Title:
Grand Ducal hunt: narrative, representation, allegories
In the Journal:
Acta Academiae Artium Vilnensis [AAAV]. 2009, t. 55, p. 7-22. Lietuvos dvarai: kultūros paveldo tyrinėjimai
Summary / Abstract:

LTMikalojaus Husovianas Giesmėje apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę aprašo nutikimą, kai medžioklės metu stumbras trenkėsi į žiūrovų pakylos stulpą. Šiame straipsnyje poetinis Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės aprašymas išskaidomas į tiesiogines ir alegorines prasmes, kurios interpretuojamos vėlyvųjų viduramžių kultūros kontekste. Medžioklės spektaklis ir jo įranga nagrinėjami siekiant vizualizuoti laikinąją proginę architektūrą. Pasitelkus medžioklės kaip kovos ir meilės alegorijas, iškeliama hipotezė, kad Lietuvos Didžiojoje stumbrų medžioklė buvo tarsi riterių turnyro analogas. Sunku pasakyti, kiek ilgai valdovo medžioklė asocijavosi su riteryste. Kaip žinoma, palyginti silpna riterystės dvasia LDK gyvavo savitomis bajoriškosios elgsenos formomis. Abiejų Tautų Respublikos valdovai medžioti nesiliovė, tačiau medžioklė nebebuvo kova, o tiesiog sugautų ir prieš šaulius išleistų žvėrių žudymas. Antai 1752 m. sausio 27 d. Augustas III Saksas su šeima ir Dvaru medžiojo Belovežo girioje. Ruošiantis šiai medžioklei 3000 valstiečių varė žvėris į specialų aptvarą, kurio viduryje buvo įrengta palapinė medžiotojams, taip buvo nušauti keturiasdešimt du stumbrai, trylika briedžių ir daugybė kitų žvėrių. Medžioklę aprašęs Stanislovas Augustas Poniatowskis pažymėjo, kad to meto Europoje tokios medžioklės niekur kitur nebūtų įmanoma surengti. Naujųjų laikų Dvaro medžioklė nebeteko riteriškos dvasios ir lik tik žvėrių žudynėmis dėl pramogos.Reikšminiai žodžiai: Stumbras; Medžioklė; Reginys; Dvaro kultūra; Turnyras; Riterystė; Mikalojus Husovianas; European bison; Hunt; Spectacle; Tournament; Courtly culture; Knigtood; Nicolaus Hussovianus; Dvaro kultūra; Knighthood.

ENBased on the Nicolaus Hussovianus' neo-Latin poem Carmen de statura feritate ac venatione bisontis (Krakow, 1523; hereafter, the Carmen) the article explores direct and allegorical meanings o f the grand ducal hunt in the late medieval Lithuania. The study concentrates on the poem's episode describing the Grand Duke Alexander's (1492- 1506) bison hunt. The Carmen tells that one wounded animal hit the pillar that supported the platform of the spectators and the Grand Duchess Helena (1495-1506) and her ladies nearly fell to the ground . Complemented with evidence from written a n d visual sources this description is expanded into a verbal image of the theatre o f hunt, its equipment and staging. Addressing the actors of this theatre, the hunters and the beasts , the inquiry addresses possible allegorical meanings of the grand ducal hunt. The analysis o f contemporary written sources informs not only of the specific Lithuanian hunting habits, but also shows that the bison hunt was reserved to the grand duke alone. Therefore, the ancient association between hunting and military skill is expanded and leads to a hypothesis that in the Grand Duchy of Lithuania the bison hunt might have been perceived as a kind tournament between a knight and a beast. [From the publication]

ISBN:
9789955854524
ISSN:
1392-0316
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21139
Updated:
2018-12-20 23:20:19
Metrics:
Views: 113    Downloads: 44
Export: