Laidotuvių iškilmės Vilniaus Bernardinų bažnyčioje XVII-XIX amžiais

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Laidotuvių iškilmės Vilniaus Bernardinų bažnyčioje XVII-XIX amžiais
Alternative Title:
Funeral ceremonies at the Bernardine church in Vilnius in the 17th to 19th century
In the Journal:
Acta Academiae Artium Vilnensis [AAAV]. 2009, t. 54, p. 27-40. Iškilmės ir kasdienybė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jos kontekstuose
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pirmą kartą apibendrinama įvairių rašytinių ir ikonografinių šaltinių medžiaga apie pasauliečių laidotuves Vilniaus Bernardinų bažnyčioje ir jos šventoriuje, jų apipavidalinimą, trukmę, kainą, palaidojimo vietos ir iškilmių pobūdžio santykį su mirusiojo socialine padėtimi. Pateikiami duomenys apie vizualiniam iškilmių apipavidalinimui naudotas dekoracijas (katafalką, kolonas, piramides, alegorines figūras). Iki XIX a. bažnyčia buvo neparapinė, bet joje buvo laidojami ne tik vienuoliai, bet ir įvairiausių luomų pasauliečiai. Laidota ir bažnyčioje, ir šventoriuje. Tiek laidojimo vieta, tiek iškilmių pobūdis daugiausia priklausė nuo mirusiojo testamente išreikštos valios bei jo artimųjų išgalių. Aukos, gautos už įvairius patarnavimus, susijusius su laidotuvėmis, sudarė didelę bernardinų pajamų dalį. Iki XVIII a. vidurio statyti katafalkai buvo pritaikyti individualiems atvejams ir kaskart kitokie, nors turintys bendrų bruožų, iš kurių ypač pažymėtina iliuminacijos gausa. Jei XVII a. pagrindiniu žmogaus tapatumo ženklu ant katafalko buvo herbas, tai XVIII a. II pusėje paplito ir asmeniškesni simboliai, ypač asmens monogramos, portretai. Iki 1864 m. katafalko dekore naudoti politiniai ir kariniai simboliai (pvz., ereliai) vėliau pakeisti dekoratyviniais ir religiniais (kryžiai kolonų viršūnėse), tačiau bendras gedulingų iškilmių apipavidalinimo pobūdis Bernardinų bažnyčioje iš esmės nesikeitė iki XIX a. pabaigos.Reikšminiai žodžiai: Vllnius; Bernardinai; Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčia; Katafalkas; Iškilmės; Pompa funebris; Vilnius; Observant franciscans; The Church of St. Francis and St. Bernardino; Catafalque; Celebrations; Pompa funebris; Vilnius; Observant franciscans; The Church of St. Francis and St. Bernardin.

ENThe paper attempts to systematise the information gathered from various sources on funeral ceremonies at the Bernardine Church in Vilnius, to reveal its character and discuss the features of artistic décor of such funerary ceremonies. It also tries to show how funeral ceremonies and the very place of burials were related to the social status of the buried person and other facts of social status and wealth. The Bernardine Church in Vilnius and its churchyard was the favourite place of burials among townspeople from the very beginning. Unfortunately, only fragmented and very laconic data concerning funeral ceremonies before the 17th century have survived; the 17th-19th century left more information. Funerary traditions in this church partially illustrate more general traditions in the Grand Duchy of Lithuania. It is important that representatives of various classes of society used to be buried in the Bernardine churchyard: magnates, noblemen, craftsmen and merchants used to choose their eternal resting places here. The walls of this church, the churchyard and the Bernardine cemetery established in early 19th century have sheltered bodies of the friars themselves, Bernardine sisters, and many impoverished people of the city.

ISBN:
9789955854500
ISSN:
1392-0316
Related Publications:
Paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalo Liudviko Skumino Tiškevičiaus sveikata, mityba ir mirtis / Domininkas Burba. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2022, t. 43, p. 49-71.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21128
Updated:
2018-12-17 12:27:46
Metrics:
Views: 41    Downloads: 18
Export: