Social conflicts and the culture of cooperation in transitional society
LTStraipsnyje aptariami sudėtingu daugialypio pokomunistinio perėjimo laikotarpiu vykstantys procesai, kurių metu kuriama teisinė ir institucinė aplinka, skirta paskatinti reformų suskaidytoje visuomenėje veikiančių jėgų bei interesų grupių bendradarbiavimą, sprendžiant iškylančias socialines problemas. Straipsnyje taip pat siekiama atskleisti visuomenėje vykstančius poslinkius nuo socialinės destrukcijos (visų kovos prieš visus) link socialinio bendradarbiavimo. Vienu metu vykstanti politinė ir socialinė transformacija, o taip pat ir teisinė bei administracinė modernizacija pokomunistinėse visuomenėse sukėlė iki šiol nepatirtus socialinius konfliktus bei įtampas. Senieji konfliktų sprendimo būdai nebebuvo veiksmingi, visuomenė tapo susiskaidžiusi. Dėl didelių šios dezintegracijos socialinių kaštų (savižudybės, alkoholizmas, emigracija) viešojoje bei politinėje erdvėje ėmė rastis ryšio tarp valstybės funkcionavimo, inovatyvaus ir kultūrinio potencialo bei jos gebėjimo spręsti visuomenės vidinius konfliktus supratimas. Tai buvo požymis, kad politinės partijos bei įtakingiausi visuomenės veikėjai susirūpino socialinėmis reformų pasekmėmis. Šiame kontekste naujai kuriama teisinė ir institucinė aplinka, skirta įgalinti bendradarbiavimą sprendžiant socialinius konfliktus, suprantama kaip tebesitęsiančio pereinamojo laikotarpio pažangos požymis. Visuomenės švietimas ir alternatyvių konfliktų sprendimo būdų ieškojimas turėtų būti vieni iš valstybės prioritetų.Reikšminiai žodžiai.
ENThe purpose of this paper is to review the complexity of post-Communist transition with regard to the processes of creating a legal and institutional environment, which will predispose social actors to cooperate to solve social problems and neutralize disparities. The paper also seeks to consider the shift from social destruction (everyone fighting with one an other) to social collaboration. The focus of the paper is on the scope of the simultaneously functioning political, social and moral extremes. They are seen as the key attributes of chaotic social transition and as material for creating cooperative links. Political and social transformation running simultaneously, and followed by legal and administrative modernization, provoked formerly unknown social conflicts in the transitional society. The case of Lithuania shows that the old methods for dealing with new conflicts were not suitable. Society became fragmented. Social costs of disintegration were high but not equal, when compared internationally. Interdependence between functionality, innovative and cultural potential of the state, and its capability to regulate conflicts and social controversies had been brought into political debates and public discussions after transition had been in progress for several years. This was a signal that political parties and the most influential social players became concerned about social outcomes of the reforms.Developing a new legal and institutional environment, empowering cooperation and conflict management in social interactions, is perceived as an indicator of the progress of the continuing transition. Because of its nature and size, the research does not develop insights into the processes which were in some sense dependent on, and simultaneously became incentives for, the culture of cooperation in society; for example, dynamics of cooperation and competition among authorities and citizens, business and politics. Though great interest is shown in transitional processes in social and humanitarian studies, the rise of conflicts in society as well as the limitations of constructive ways of dealing with such conflicts are not yet the focus of social investigation. [From the publication]
