Socialinio gyvenimo atspindžiai V-VI a. Plinkaigalio kapinyne

LTAtsiliepiant į teorinės archeologijos siūlomus metodus ir tyrimų kryptis, šiame straipsnyje į V–VI a. yra žvelgiama per Plinkaigalio kapinyno archeologinę medžiagą su tikslu išsiaiškinti šį kapinyną palikusios bendruomenės socialinę sąrangą, vidinę organizaciją, pateikti kelias prielaidas apie joje galėjusias egzistuoti socialines normas. Socialinė kapinyno analizė atliekama trimis aspektais: kiekybine, kokybine įkapių analizėmis bei atskirų radinių socialinių reikšmių analize. Kiekybinės įkapių analizės rezultatai parodė, kad Plinkaigalio kapinyną palikusioje bendruomenėje egzistavo turtinė nelygybė. Analizuojant įkapes kokybiniu metodu vyrų kapuose buvo išskirtas įkapių kompleksas – lankinė segė, kirvis, peilis, diržo sagtis – kurio buvimas ar nebuvimas leido visus vyrų kapus suskirstyti į 2 grupes. Prie šių grupių pridėjus turtingiausių ir be įkapių ar su 1 įkape vyrų kapus Plinkaigalio kapinyną palikusioje bendruomenėje išryškėjo 4 greičiausiai skirtingos socialinės padėties vyrų grupės, kurios aiškiai išsiskyrė ir bendroje kapų schemoje: turtingiausiais laikomi vyrų ir vyrų– karių kapai telkėsi atskirose grupėse, prie jų rasta ir didžioji dauguma turtingais laikytinų moterų kapų. Tokia griežta kapinyno vidinė struktūra leidžia daryti prielaidą apie Plinkaigalio bendruomenėje tarp atskirų socialinių grupių egzistavusias aiškias ribas. Tai, kad turtingiausi bendruomenės vyrai buvo palaidoti kaip kariai ir teigiant, kad V–VI a. buvo įtemptas laikotarpis, leidžia manyti, kad bendruomenė buvo susitelkusi, kas ir galėjo įtakoti tokį aiškų vidinių jos grupių išsiskyrimą. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Plinkaigalio kapinynas; Kapai; Bendruomenė; Kiekybinė analizė; Kokybinė analizė; Socialinė diferenciacija; Plinkaigalis cemetery; Graves; Community; Quantitative analysis; Qualitative analysis; Social differentiation.

ENIn response to the methods and directions of investigations offered by theoretical archaeology, the article reviews the 5th-6th centuries through archaeological material of the Plinkaigalis cemetery. The latter is analysed to find out the social structure of the community, its inner organisation and separate groups and even to make some suppositions about the social norms and rules that might have existed therein. The social analysis of the cemetery is made from three aspects: a quantitative and qualitative analysis of the burial items and the analysis of social meanings of separate findings. The material from male, female and children graves is analysed from these three aspects. The results of the quantitative analysis of the burial items showed that the community, which left the Plinkaigalis cemetery, was characterised by the inequality of wealth. Four groups of different “richness” can be singled out in the groups of graves, both male and female ones. During the qualitative analysis of the burial items a set of 4 burial items was singled out in the male graves (an arch brooch, an axe, a belt buckle) according to presence or absence of which all male graves were divided into two large groups. Four groups of men were revealed in the Plinkaigalis community: noblemen buried as warriors, may be chieftains, 2. Men-warriors, 3) men-grain growers, 4) men buried in a poor way. The graves of men considered to be the richest and men-warriors massed into separate groups and next to them there lay the majority of female graves regarded as rich. The fact that the richest men of the community were buried as warriors and allows us to make a supposition that the community was closed up.