Rūkymo profilaktikos programos, pagrįstos socialinės įtakos teoriniu modeliu, taikymo VI ir VIII klasių mokiniams efektyvumas : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjamas mokinių rūkymo profilaktikos programos, pagrįstos socialinės įtakos teoriniu modeliu, efektyvumas ir socialiniai-demografiniai bei psichologiniai veiksniai, darantys jam įtaką. Darbe remiamasi idėja, kad rūkymo profilaktikos programa, pagrįsta socialinės įtakos teoriniu modeliu, gali sumažinti mokinių rūkymą. Rūkymo sumažėjimas yra susijęs su rūkymui nepalankiais kognityvinių-motyvacinių veiksnių pokyčiais. Rūkymo profilaktikos programos efektyvumui turi įtakos demografiniai, socialiniai bei psichologiniai veiksniai. Empirinėje darbo dalyje pristatomas vienerių metų trukmės rūkymo profilaktikos programos efektyvumo tyrimas, įgyvendintas 24 Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad rūkymo profilaktikos programa, pagrįsta socialinės įtakos teoriniu modeliu, yra iš dalies efektyvi mokinių rūkymo paplitimui mažinti bei kognityviniams-motyvaciniams nerūkymo veiksniams stiprinti ir palaikyti. Didesnio profilaktikos programos intensyvumo grupėje pasiekiama didesnio rūkymo paplitimo mažėjimo bei kognityvinių-motyvacinių nerūkymo veiksnių stiprėjimo ir palaikymo nei mažesnio intensyvumo grupėje. Tyrimas parodė, jog mokinių rūkymas mažėja, jeigu stiprėja ar yra išlaikomi ketinimas nerūkyti ir įsitikinimas savo gebėjimu atsisakyti rūkymo, o ketinimas nerūkyti stiprėja, jei stiprėja ar išlaikomas įsitikinimas savo gebėjimu atsisakyti rūkymo bei neigiamas požiūris į rūkymą. Mokinių rūkymo profilaktikos programa, pagrįsta socialinės įtakos teoriniu modeliu, yra efektyvesnė tiems mokiniams, kuriems būdingi mažiau rūkymui palankūs psichologiniai ir socialiniai-demografiniai veiksniai.

ENThe study analyses effectiveness of the smoking prevention program, based on social influence approach, and psychosocial factors related to the effect. Research originates from the idea, that prevention activities can reduce smoking prevalence; this reduction is related with strengthening or maintenance of non smoking cognitions. Demographical (gender and age), social (friends and parents smoking, smoking at home and antismoking education at home) and psychological (personality traits, depressive mood, low self-esteem and adjustment problems at school) factors influence effectiveness of the prevention work. The empirical part of the dissertation presents a survey of the one-year smoking prevention program implemented in 24 schools in Kaunas district. The results illustrate that smoking prevention program, based on the social influence approach, is partly effective reducing smoking prevalence and increasing or maintaining non smoking cognitions. Bigger smoking reduction and bigger increase or maintenance of non smoking cognitions are achieved in the advanced intervention group compared to the basic intervention group. Reduction of smoking prevalence is due to increasing or maintaining intentions not to smoke and increasing or maintaining self-efficacy to refuse smoking; the increase or maintenance of intentions not to smoke is due to increase or maintenance of negative attitudes towards smoking and the increase or maintenance of self-efficacy to refuse smoking. The smoking prevention program is more effective for schoolchildren with less demographic and psychosocial factors related with smoking risk.