Regioninės kultūros savitumai tarpukario Kaune
LTStraipsnis paremtas lauko tyrimais, autorės atliktais 1998- 2009 metais Kaune.Tikslas - atskleisti regioninės kultūros savitumus dviejuose Kauno mikrorajonuose XX a. trečiuoju - ketvirtuoju dešimtmečiais. Istorinis lyginamasis tyrimo metodas. Išvados: Vilijampolę ir Lampėdžius darė artimus Kauno regioninės kultūros savitumai: ta pati geografinė erdvė ir su Ja susiję gyvensenos reiškiniai - kraštovaizdis ir agrarinis gyvenimo būdas (žemdirbystė, žvejyba), kurį XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pakeitė urbanistiniai verslai; ta pati Švenčiausios Trejybės katalikų parapija, panaši bilingvistinė gyventojų bendruomenė. Modernizacijos procesas, sklidęs iš Kauno į periferiją, pateikė naujų alternatyvų tradiciniam gyvenimo būdui. Lampėdžių gyventojų tradicinius verslus (žemdirbystę ir žvejybą) keitė miestietiškas verslas - vasarnamių nuoma, o Vilijampolės agrarinius verslus - darbininkiškos profesijos. Naujam elitiniam sluoksniui atstovaujantys individai taip pat galėjo rinktis naujus ryšio su vietove įprasminimo ir raiškos būdus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Regioninė kultūra; Tarpukario Kaunas; Lampėdžiai; Vilijampolė; Lietuviai; žydai.; Regional culture; Inter-war Kaunas; Lampėdžiai; Vilijampolė; Lithuanian; Jews; Kaunas; žydai; Regioninė kultūra; Kaunas; Lithuanians; Regional culture.
ENThe paper focuses on the regional culture in two districts of Kaunas city, Vilijampolė and Lampėdžiai. The article is based on field research carried out between 1998 and 2009 in Kaunas. The field research methods are: structural and partially structural interview. The article aims at revealing the characteristics o f regional culture in two Kaunas districts in the 1920s and 1930s. The study is carried out using the historical-comparative method. Conclusions: Vilijampolė and Lampėdžiai were related by the general regional culture of Kaunas region, that is, the same geographical area and respective features o f life style. Such features are: the landscape; the agrarian lifestyle (farming, fishing, which were replaced by urban businesses in the 1940s); the same Catholic Holy Trinity Parish; similar linguistic community in which bilingualism was widely spread. The process o f modernisation that spread from Kaunas to its peripheries offered new alternatives to the traditional lifestyle. The traditional businesses of Lampėdžiai residents were replaced by an urban one, that is, summer house renting. Vilijampolė agrarian businesses were in turn succeeded by working class professions. Individuals representing the new elite social strata could also choose new ways of expressing and giving meaning to their ties with their environment. [From the publication]
- Lietuvos etnografiniai regionai ir miestas: kultūrinio vientisumo konstravimas / Aušra Teleišė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2019, t. 26, p. 260-275.
- Miesto samprata Lietuvos etnologų ir antropologų dabuose / Aušra Teleišė. Res humanitariae. 2018, t. 24, p. 270-288.
