Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų ir totorių pavardžių formavimosi ypatumai

LTTyrimo objektas - Lietuvos žydų ir totorių paveldimų asmenvardžių (pavardžių) formavimasis. Tikslas - apžvelgti Lietuvos žydų pavardžių formavimosi etapus XV-XVIII a. nuo grupinio antroponimo, pavardės užuomazgos, laikinosios pavardės, pirmosios nuolatinės pavardės iki XIX a. pradžios masinio pavardžių radimosi; apžvelgti Lietuvos totorių patronimų raidą XV-XVII a., -sk- tipo asmenvardžių ir asmenvardžių, kurie neturėjo priesagų, radimąsi totorių vardyne; užfiksuoti pirmąsias pavardes XVII a. dokumentuose. Istorinis lyginamasis metodas. Pagrindinės išvados: XVI a. viduryje keli Gardino žydai turėjo grupinį antroponimą; XVI a. užfiksuota Naugarduko ir Gardino žydų pavardės užuomazga; XVII a. Chomsko žydų šeima turėjo laikinąją pavardę; XVII-XVIII a. Vilniaus žydų gydytojų šeima turėjo nuolatinę pavardę; Lietuvos žydų pavardės masiškai ėmė rastis XIX a. pradžioje po Rusijos caro administracijos nurodymo žydams pasirinkti pavardes. Lietuvos totorių patronimai formavosi palyginti vėlai: XV a. trečdalis Lietuvos totorių buvo užrašomi su tėvavardžiu; XVI a. pradžioje pusė Lietuvos totorių turėjo tėvavardį, 1528 m. du trečdaliai Lietuvos totorių turėjo tėvavardį; XVI a. viduryje - XVII a. pradžioje Lietuvos totorių tėvavardį galima laikyti susiformavusiu; XVI a. viduryje dalies Lietuvos totorių vardyne atsirado antrasis patronimas; -sk- tipo asmenvardžių Lietuvos totorių vardyne atsirado XVI a. viduryje; asmenvardžių, neturėjusių priesagų, Lietuvos totorių vardyne atsirado XVII a. pradžioje; pirmoji Lietuvos totorių pavardė buvo užfiksuota 1631 m.; Lietuvos totorių pavardės iš patronimų, -sk- tipo asmenvardžių ir asmenvardžių, kurie neturėjo priesagų, masiškai ėmė rastis XVII a. antrojoje pusėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmenvardis; Patronimas; Pavardė; Lietuvos totorių asmenvardžiai; Lietuvos žydų asmenvardžiai; Anthroponym; Patronym; Surname; Lithuanian Tartars names; Lithuanian Jews names.

ENIn mid 16th century some Grodno Jews were named using a group anthroponym. In the 16th century the first Jewish surnames were recorded in Novogrudok and Grodno regions. In the 17th century a Jewish family from Chomsk was recorded as having a temporary surname. The 17–18 c. Jewish families from Vilnius were recorded as having permanent surnames. At the beginning of the 19th century, after the instruction of the Tsarist Russian administration for Jews to choose their own surnames there appeared numerous Lithuanian Jewish surnames in written records. Lithuanian Tartar Patronyms were formed rather late: one third of Lithuanian Tartars names in the 15th century were recorded with a patronymic; at the beginning of the 16th century half of the Tatars residing in Lithuania had a patronymic; in 1528 two thirds of Tatars residing in Lithuania had a patronymic; the period between mid 16th and beginning of the17th centuries marks a full development of Tatar patronymics. In mid 16th century part of Lithuanian Tatars acquired a second patronymic; in mid 16th century surnames bearing the suffix –sk– appeared in the Tatar anthroponyms. Tatar anthroponyms that were not derivatives and had no suffixes appeared at the beginning of the 17th century. The first Tatar surname was registered in 1631. Patronymics, –sk– type anthroponyms, or those anthroponyms that had no suffixes were not names turned into surnames in the second half of the 17th century.