Lietuvių gyvulininkystės ištakos : trimitai ir kerdžius

LTĮžvelgti, rekonstruoti ankstyviausius ūkininkavimo būdus įmanoma tiriant ir etninių muzikos instrumentų (siejant su tautos etninės grupės kilme, kultūros raida) panaudojimo papročius. Įprasta manyti, kad dėl tiesioginių sąsajų su gyvulininkyste ir žemdirbyste lietuvių etniniai muzikos instrumentai atspindi šias seniausias ūkininkavimo stadijas. Tačiau autoriaus pastarųjų metų tyrimų duomenys įgalina iškelti h i p o t e z ę, jog iš tikrųjų šių instrumentų kilmė ir vartojimas gali siekti daug senesnius kultūros ir ūkininkavimo būdų raidos laikus. Būtent gyvulininkystės papročiuose plačiai prigiję trimitai greičiausiai siejasi su medžioklės laikais, jų panaudojimo papročiuose akivaizdžios ir pirmykštės magijos liekanos. Pietryčių Lietuvoje psichikos sutrikimų turintis kerdžius gali reprezentuoti ne tik bandos ganytoją, bet ir tarpininką tarp šio ir "ano" pasaulio, o šiaurės Lietuvos sveikas kerdžius - būti ne tik bandos, bet ir kaimo bendruomenės apsauginiu. Toks dvejopas trimitais besinaudojančio kerdžiaus įvaizdis Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose gali paliudyti ir skirtingas ganymo tradicijas. Straipsnio objektas - kerdžiavimo ir trimitavimo papročiai. Tikslas: 1987-2002 m. ekspedicijų duomenimis nagrinėjant trimitų naudojimą ir kerdžiaus įvaizdį, nustatyti lietuvių gyvulininkystės ištakas. Apdorojant ekspedicijų duomenis, naudoti analizės, apibendrinimo, juos gretinant su paskelbtuose darbuose esančiomis žiniomis - lyginimo, sisteminimo, o iškeliant h i p o t e z ę apie lietuvių gyvulininkystės ištakas - retrospekcijos metodai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvulininkystė; Kerdžius; Lietuviai; Medžioklė; Trimitai; ūkininkavimas; Animal husbandry; Trumpets; Shepherd; Shooting; Farming; Tradicinė kultūra; Etninė muzika; Gyvulininkystė; Piemanavimas; Traditional culture; Animal husbandry; Shepherd.

ENhe article presents the results of the research on trumpets and trumpeting in animal husbandry in Lithuania based on data from the series of expeditions Playing the folk instruments carried out in 1987–2002 in Lithuania. They provide data concerning the customs of animal husbandry, trumpets and the image of the shepherd. The h y p o t h e s i s is made that the image of an old healthy male or woman together with the spreading of the trumpets made from a horn of an ox or a cow in northern Lithuania symbolize the ancient form of settled animal husbandry. It may also stand for the spreading of agriculture, because this image coincides with the image of an old kanklės/ kantele player like Väinemöinen in the epic poem Kalevala (in which it was sometimes meant to be a woman). A shepherd with a psychical handicap in Southeastern Lithuania (this image has numerous parallels in Northeastern Europe) and the trumpets made of birch’s/alder’s/pine’s bark and wood, which resemble horns of aurochs, can be interpreted as a relic of the nomadic cattle-breeding characteristic of the early primitive hunter cultures.